Skaičiuojama, kad Lenkijos teritorijoje yra nuo 350 iki 780 mlrd. kubinių metrų skalūninių dujų. Daugiau Europoje yra randama tik Didžiojoje Britanijoje.
Vis dėlto, skirtingai nei Didžiojoje Britanijoje, Lenkijoje šios dujos dar nėra išgaunamos dideliais kiekiais, o ir tokio išgavimo perspektyvos neatrodo itin geros. Šiuo metu gręžimo darbus Lenkijoje vykdo tik dvi vietos bendrovės, dujų įmonė „PGNiG“ ir didžiausia šalies naftos perdirbėja „PKN Orlen“.
„PKN“ planuoja atlikti hidraulinio ardymą dviejuose telkiniuose, o „PGNiG“ pradės gręžimo darbus telkinyje šiaurės Lenkijoje jau birželio 6 d.
Taigi, šio telkinio atidarymas labai gretai galės nulemti visos Lenkijos skalūnų dujų pramonės ateitį – rezultatams netenkinant jas išgaunančių bendrovių tolesnis šios žaliavos išgavimas gali būti visiškai sustabdytas.
„Šansai, kad Lenkija tieks skalūninės dujas yra artimi nuliui“, – skeptiškai padėtį vertina EK patarėjas ir energetikos ekspertas Varšuvos Sobieski universitete Gregas Pytelis.
„Niekas iš šio gręžimo nieko nesitiki“, – teigia daug apie skalūninių dujų išgavimą rašančio žurnalo „Cleantech“ redaktorius Wojciechas Koscas, pridūręs, jog 2011 – 2012 m. lūkesčiai buvo pernelyg dideli.
Tuo metu Lenkijos premjero pareigas užėmęs dabartinis Europos vadovų tarybos prezidentas Donaldas Tuskas paskelbė apie naują erą Lenkijos energetikos strategijoje ir alternatyvų rusiškoms dujoms ir vietinėms akmens anglimis paieškas.
Vis dėlto, skalūninės dujos netapo visą situaciją Lenkijos energetikos sektoriuje keičiančiu veiksniu. Prieš šio tipo dujų gavybą yra nusistačiusios aplinkosauginės grupės, be to, įtaką turi ir galingas anglių pramonės atstovų lobizmas.
Nors dar prieš dešimt metų JAV bendrovės žadėjo įspūdingus Lenkijoje išgaunamų skalūninių dujų kiekius, bet labai greitai, nusivylusios rezultatais, viena po kitos paskelbė apie veiklos stabdymą šioje šalyje.
