Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

„The Economist“: didžiausios laimėtojos suskystintų gamtinių dujų rinkoje – tokios šalys kaip Lietuva

Pietų Korėjoje pakrikštytas SGD laivas-saugykla „Nepriklausomybė“
„Klaipėdos naftos“ nuotr. / Pietų Korėjoje pakrikštytas SGD laivas-saugykla „Nepriklausomybė“
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Pastaruosius kelerius metus prekyba suskystintomis gamtinėmis dujomis (SGD) buvo gerokai sumenkusi. Tačiau SGD paklausa pasaulyje vis auga, o didžiausias laimėtojas SGD rinkoje bus nuo vieno tiekėjo priklausančios šalys, tokios kaip Lietuva, rašo „The Economist“.

„Exxon Mobil“ neseniai pristatė pirmąjį savo krovinį iš 19 mlrd. dolerių projekto Papua Naujoje Gvinėjoje. 2018 m. SGD pajėgumai turėtų padidėti dar trečdaliu, iki 2025 m. – padvigubėti. Vien Australijoje šiuo metu vystomi septyni SGD projektai, kurių pajėgumai siektų 80 mlrd. kubinių metrų, skelbia konsultacijų bendrovė EY.

Kai kurie dabartiniai SGD tiekėjai taip pat ketina didinti sunaudojamų dujų apimtis – Rusija, kuri tiekia mažiau nei 5 proc. pasaulio SGD, iki 2030 m. savo dalį siekia padidinti iki 20 procentų.

Lietuvos energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius sako, kad SGD terminalas yra traktuojamas kaip dujotiekio tinklo dalis: net jeigu terminalas nenaudojamas, jis suteikia derybinių galių. 

SGD pajėgumus ketina didinti ir JAV, kuri rengėsi tapti SGD importuotoja, tačiau dėl skalūnų dujų bumo savo šalyje tampa eksportuotoja.

Nuolat didėja ir dujų transportavimo galimybės – pernai rinkoje atsirado 16 milžiniškų krovininių laivų, o šįmet ją papildys dar 31. Tyrime skelbiama, kad iki 2020 m. importuojančių SGD šalių skaičius turėtų padidėti nuo 29 iki 50.

Pasaulio bendrovės į SGD infrastruktūrą investuoja milžiniškas sumas – savo regiono SGD centru norintis tapti Singapūras neseniai investavo 1,7 mlrd. dolerių į naująjį terminalą ir ruošiasi statyti dar vieną, o „Shell“ į didžiausio pasaulyje SGD laivo „Prelude“ statybas investavo 12 mlrd. dolerių.

SGD daugiausiai parduodamos pagal iš anksto sudarytus ilgalaikius kontraktus, kuriuose numatyta kaina priklauso nuo naftos kainos, tačiau visose rinkose SGD kaina gerokai svyruoja. Europoje ji dėl Norvegijos ir Rusijos dujotiekiais tiekiamų dujų mažesnė, Azijoje dujos kainuoja daugiau.

Tiesa, kai kurie dujų suvartojimo faktoriai ateityje gali pasikeisti, pavyzdžiui, jei Japonija nuspręstų atsigręžti į branduolinę energetiką. Taip pat Kinijos ir Rusijos susitarimas dėl 38 mlrd. kubinių metrų dujotiekio per metus gali sumažinti Kinijos norą pirkti brangias SGD ir Artimųjų Rytų.

Tačiau kad ir kaip besikeistų SGD poreikis, technologijos gerokai sumažins šių SGD savikainą.

„The Economist“ rašo, kad didžiausi SGD laimėtojai bus vartotojai šalyse, kurios priklausomos nuo vieno tiekėjo, tokios kaip Lietuva, kuri už plaukiojantį terminalą „Nepriklausomybė“ sumokėjo 330 mln. dolerių.

Lietuvos energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius sako, kad SGD terminalas yra traktuojamas kaip dujotiekio tinklo dalis: net jeigu terminalas nenaudojamas, jis suteikia derybinių galių. Terminalas pradės veikti tik gruodį, tačiau Rusija Lietuvai jau pasiūlė 20 proc. nuolaidą.  

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką