Todėl šiltasis metų sezonas vėl prasidėjo rekordiniais kainų šuoliais. Pastarųjų 4 savaičių kainų vidurkis elektros prekybos biržos „Nord Pool Spot“ Lietuvos prekybos zonoje siekė 18,75 cento už kilovatvalandę. Per tą patį laikotarpį kaina Estijos zonoje buvo 13,13 cento, Švedijos zonoje – 12,22 cento už kilovatvalandę.
Daugiau nei 60 procentų elektros importuojanti Lietuva yra itin pažeidžiama. Pavyzdžiui, gegužės 19-25 dienomis vidutinė elektros kaina pakilo iki 19,12 cento už kilovatvalandę. Priežastis – dviejų atominių elektrinių reaktorių remontas Suomijoje ir Švedijoje smarkiai sumažino elektros pasiūlą regione.
Situaciją rinkoje geriausia atspindi pastarųjų 4 savaičių „Nord Pool Spot“ kainų grafikas.
Gegužės 19 dieną biržos kaina Lietuvos zonoje pašoko iki 30,14 cento už kilovatvalandę, o birželio 5 dieną – net iki 34,40 cento už kilovatvalandę. Tuo tarpu elektros kainos Estijoje ir Švedijoje tomis dienomis buvo net žemesnės už vidutinę.
Šis kainų botagas pirmiausia kerta verslo įmonėms, kurios su nepriklausomais elektros tiekėjais yra suderėję lanksčius (biržos) tiekimo planus. Mokantieji pagal stabilias elektros tiekimo kainas permainų nepajus – nuostolius prisiims elektros tiekėjai.
Tuo tarpu gyventojai ir toliau moka mažesnę nei rinkos kainą. Tai reiškia, kad dėl politikų sprendimų, t.y. politinių motyvų verslas ir toliau priverstas dotuoti gyventojams tiekiamą elektrą.
