Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Vėjo jėgainėms Lietuvoje trukdo paukščiai, saulės energijai – debesys?

Vėjo jėgainė
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Vėjo jėgainė
Šaltinis: Lrt.lt
0
Skaitysiu vėliau
A A

Puse visos Lietuvai reikalingos elektros energijos per porą metų galima aprūpinti iš atsinaujinančių išteklių, LRT radijo laidoje „Aktualijų studija“ sakė Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius. Savo ruožtu Seimo Aplinkos komiteto pirmininko pavaduotojas Paulius Saudargas teigia, kad turėtume būti realistai ir dar bent penketą metų nesitikėti iš atsinaujinančių išteklių išgauti daugiau nei 23 proc. reikalingos elektros energijos.

„Per porą metų 50 proc. Lietuvos suvartojamos elektros energijos galima išgauti iš atsinaujinančių išteklių. Tam tereikia įgyvendinti biokuro kogeneracinės jėgainės Vilniuje ir Kaune projektus (tam jau yra struktūrinių fondų lėšų). Išplėsti vėjo energetiką sausumoje iki 850 MW („Litgrid“ jau yra pateikęs panašų planą). Ir pradėti biodujų jėgainių statybą visur, kur jos išsiskiria – sąvartynuose, maisto perdirbimo įmonėse, fermose“, – kalba M. Nagevičius.

Tik konkurencija gali sumažinti kainą. Jei sėdime monopolininko kišenėje, galime imituoti derybas, bet sumokėsime, kiek pasakys, – pabrėžia P. Saudargas.

Savo ruožtu P. Saudargas pažymi, kad Europos Sąjunga yra iškėlusi tikslą Lietuvai iki 2020 metų iš atsinaujinančių išteklių apsirūpinti bent 23 proc. visos reikalingos elektros energijos. Jo teigimu, turėtume būti realistai, tačiau neabejotinai eiti elektros energijos rinkos decentralizacijos kryptimi. „Tik konkurencija gali sumažinti kainą. Jei sėdime monopolininko kišenėje, galime imituoti derybas, bet sumokėsime, kiek pasakys“, – pabrėžia P. Saudargas.

Saulės energija padės ne tik sutaupyti, bet ir užsidirbti?

Seimas po pateikimo pritarė Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisai, kuria siūloma, kad elektros energijos vartotojai savo ūkiniams ir buitiniams elektros energijos vartojimo poreikiams tenkinti turimoje valdoje galėtų įrengti saulės šviesos energijos elektrines. P. Saudargo teigimu, įstatyme buvo siūloma dvipusės elektros apskaitos sistema, kuri leidžia vartotojui gaminti saulės elektros energiją savoms reikmėms, o gamybos perviršį parduoti Lietuvos elektros skirstomųjų tinklų operatoriui („Lesto“).

„Metų pabaigoje „Lesto“ suskaičiuoja balansą ir pasižiūri, ar gyventojas daugiau nupirko, ar pridavė. Jei gyventojas daugiau pridavė, nei nupirko, už elektros energiją jam sumokama pagal paskutinio mėnesio vidutinę rinkos vertę“, – pažymi P. Saudargas.

Anot M. Nagevičiaus, saulės energija yra brangiausia, bet pinga greičiausiai. Jungtinėse Amerikos Valstijose per paskutinius ketverius metus iš saulės pagamintos elektros energijos savikaina sumažėjo trigubai. „Taip pat yra ir Lietuvoje. Pradėjome nuo 1,5 Lt, tai dabar ji kainuoja mažiau nei iš elektros tinklų. Tuo metu branduolinė energija kasmet brangsta vien dėl to, kad griežtėja saugumo reikalavimai. Labai daug atsinaujinančios energetikos rūšių jau yra pigesnės nei branduolinė“, – tikina M. Nagevičius.

Atsinaujinančių energijos išteklių specialisto teigimu, šiais metais tipinis daugiabutis saulės energijos sistemą galėtų įsirengti už 50-100 tūkst. litų, kitąmet tokios sistemos kainos būtų jau 15 proc. mažesnės.

Tuo metu Seimo Energetikos komisijos pirmininkas Kęstutis Daukšys pabrėžia, kad Lietuva iš saulės energijos niekada neišgaus pakankamai, kad galėtų patenkinti visus šalies poreikius, mat saulė Lietuvoje šviečia per mažai.

Jūros vėjo energetikoje lenkiame estus

Pasak Vėjo energetikų asociacijos prezidento Stasio Paulausko, jūros vėjo energetikoje lenkiame estus: Aplinkos ministerija jau baiginėja bendrąjį Lietuvos planą su pažymėtais jūriniais sklypais. Kai tik tas planas bus patvirtintas, jūroje bus pradedamos statyti vėjo elektrinės.

„Jėgainės tieks labai nebrangią elektros energiją stambiems vartotojams. Ir šioje srityje jau lenkiame estus. Tačiau kalbant apie namų ūkių perspektyvas, turės būti naudojamos ne vien tik vėjo, tačiau ir saulės bei kitokios atsinaujinančios energijos rūšys“, – kalba S. Paulauskas.

Anot M. Nagevičiaus vėjo energetika tikrai neturėtų būti vystoma tose vietovėse, kur yra intensyvus paukščių judėjimas, nes tai grėstų paukščių gyvybėms, todėl vėjo jėgainių projektų įgyvendinimas tokiose vietovėse diskredituotų visą vėjo energetikos idėją.

Savo ruožtu S. Paulauskas pažymi, kad dar reikėtų patyrinėti, ar vėjo jėgainės yra tikrai grėsmingos paukščiams.

Atominė energetika – akmens amžiaus atgyvena?

S. Paulausko teigimu, įsitikinimas, kad mums reikalinga atominė energetika, yra akmens amžiaus atgyvena. Jo manymu,  visus Lietuvos elektros energijos poreikius galima patenkinti iš atsinaujinančių išteklių.

Savo ruožtu K. Daukšys pabrėžia, kad viena energetikos rūšimi elektros gamybai pasikliauti ir pasakyti, kad tokiu būdu galime užtikrinti savo apsirūpinimą, negalima. „Juk saulės energija dieną yra, naktį – ne. Būna vėjas pučia, būna – nepučia. Dabar galime elektrą pirkti iš užsienio tiekėjų, bet kartais gali nutrūkti linija“, – sako politikas.

Anot K. Daukšio, būtų neblogai, jei atominė energetika sudarytų 40 proc. visos elektros energijos gamybos, tačiau nesame tam pasirengę: „Turime nepalaikančius atominės jėgainės statybos referendumo rezultatus, neparuoštus reikalingus dokumentus, derybas su partneriais reikėtų pradėti iš naujo. Todėl manau, kad atominės energetikos klausimas aktualus, bet tai nėra šiandienos klausimas.“

Lrt.lt
Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką