Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Žilvinas Šilėnas: atsinaujinančiai energetikai reikia sudaryti sąlygas laisvai konkuruoti rinkoje

Žilvinas Šilėnas
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Žilvinas Šilėnas
Šaltinis: 15min
1
Skaitysiu vėliau
A A

Besivystanti Lietuvos vėjo energetika atsidūrė kryžkelėje. Įstatymo numatyta 500 MW suminės jėgainių galios riba jau beveik pasiekta, o sprendimas dėl jos pakėlimo vilkinamas. Laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Žilvinas Šilėnas tikina, kad naudingiau už bet kokią strategiją būtų leisti atsinaujinančiai energetikai tiesiog laisvai konkuruoti rinkoje, rašoma Lietuvos vėjo energetikų asociacijos pranešime spaudai.

Plėtra priklausys nuo technologinio progreso

Atsinaujinanti energetika pasaulyje užima vis didesnę rinkos dalį. Anot Ž.Šilėno, tokia tendencija turėtų tęstis ir toliau.

„Aš čia išskirčiau du svarbiausius aspektus. Visų pirma, labai svarbu atsakyti į klausimą, kiek tai vyksta natūraliai t. y. ar atsinaujinanti energetika tampa vis konkurencingesnė palyginus su tradicine. Kita vertus, ne mažiau svarbu, kiek tai nulemia valdžios subsidijos, užtikrinti tarifai, lengvatinės sąlygos ir pan. Manau, pasaulio politika artimiausiu metu esmingai nesikeis, todėl matysime panašias vystymosi tendencijas“, – teigia jis.

Pasak LLRI prezidento, atsinaujinančios energetikos plėtra esmingai priklausys ir nuo technologinių sprendimų. Su tradicinėmis energetikos rūšimis ji visų pirma privalo konkuruoti savo kaina.

Aurelijos Kripaitės/15min.lt nuotr./Vėjo jėgainių parkas Šilalės rajone
Aurelijos Kripaitės/15min.lt nuotr./Vėjo jėgainių parkas Šilalės rajone

„Atsinaujinančios energetikos konkurencingumas ir ateitis iš esmės priklausys nuo technologinio progreso. Nuo to, kokio efektyvumo fotovoltinį elementą ar vėjo jėgainę pavyks sukurti, ir kiek tai kainuos. Tikėtina, kad tokios energijos rūšys tik pigs. Man tikrai sunku įsivaizduoti atvirkštinę situaciją. Taip būtų tik tuo atveju, jeigu kapitalas tokiems projektams labai pabrangtų“, – sako Ž.Šilėnas.

Reikėtų atsikratyti kvotinio mąstymo

Pirmojo 2016 m. pusmečio statistika rodo, kad vėjo jėgainės Lietuvoje pagamino 49,2 proc. visos energijos. Pasak pašnekovo, tai rodo, kad energijos rinkoje importo apimtys ženkliai didesnės nei eksporto.

Visgi vietinėje energijos gamyboje jau ima dominuoti atsinaujinantys energijos šaltiniai.

Visgi vietinėje energijos gamyboje jau ima dominuoti atsinaujinantys energijos šaltiniai. Tiesa, iškyla klausimas kiek tai yra nulemta jų konkurencingumo, o kiek valstybės politikos. Energetikos ekspertams kalbant apie poreikį suminės vėjo jėgainių galios ribą padidinti iki 850 MW, Ž.Šilėnas siūlo iš viso atsikratyti tokio kvotinio mąstymo.

„Ilgai buvo įprasta, kad atsinaujinanti yra ta energetikos rūšis, kuri yra remiama. Visgi, mano galva, ateityje daug protingesnis kelias būtų eiti prie energijos aukcionavimo. Kitaip tariant, reikia sukurti rinką, kurioje visi energijos gamintojai galėtų konkuruoti pagal vienodas taisykles. Toks aukcionas visų pirma būtų skirtas atsinaujinančiai energetikai, o po to prisijungtų ir tradicinė energetika. Man toks modelis atrodo teisingiausias, galintis užtikrinti, kad galų gale nugalės technologiškai pažangiausias sprendimas“, – teigia jis.

Valstybė energetikos rinkoje – nepageidautina

Ekspertai pabrėžia, kad norint toliau sėkmingai plėsti vėjo energetiką būtina pradėti galvoti ir apie jėgaines jūroje. Visgi ir šioje srityje nedaromi jokie reikalingi sprendimai. Iki šiol nenumatytos sąlygos konkursui dėl jūros dugno analizės ir kitų būtinų tyrimų.

Maža to, paruoštos atsinaujinančių energijos šaltinių įstatymo pataisos, numatančios, kad juos atlikti galėtų tik valstybės parinkta kompanija – „Lietuvos energija“. Tokios nuostatos Ž.Šilėnui nesuprantamos.

„Tai būtų didžiulė problema. Valstybė energetikoje turėtų veikti tik išskirtiniais atvejais. Elektros energijos gamyboje valstybė neturi ką veikti. Juo labiau atsinaujinančių energijos šaltinių rinkoje, kurioje labai sėkmingai veikia ir privatus verslas“, – sako jis.

123rf.com nuotr./Elektra
123rf.com nuotr./Elektra

LLRI prezidentas Lietuvos energetikoje mato tik vieną strateginę kryptį: kuo daugiau valstybinio kapitalo energetikoje. Pašnekovo įsitikinimu, jam yra suteikiamos privilegijuotas sąlygos ir pozicija.

„Tikrai matau tokią kryptį ir ji man labai nepatinka. Nemanau, kad tai naudinga nei vartotojams, nei pačios energetikos sistemos ateičiai. Aš apskritai manau, kad mąstyti apie energetikos ateitį konkrečiais objektais ar konkrečia infrastruktūra yra labai trumpalaikis požiūris. Mano galva, valstybinės energetikos tikslas yra užtikrinti, kad tos energijos būtų, ir kad ji būtų kuo mažesnės kainos. O kas tai padarys – vėjas, atomas ar technologija, kuri gal dar net neišrasta – jau yra antraeilis dalykas. Šiuo atveju, tikslas yra svarbiau už priemones“. – teigia Ž. Šilėnas.

Komentarai: 1
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką