Maltos natūralios kavos kaina augo beveik 15 proc., apelsinai brango dešimtadaliu, suskystintos automobilinės dujos – 8 proc. Beveik trečdaliu pigo daugelis daržovių, 3,4 proc. pigo moteriškos pėdkelnės.
Maltos natūralios kavos kaina augo beveik 15 proc., apelsinai brango dešimtadaliu, suskystintos automobilinės dujos – 8 proc. Beveik trečdaliu pigo daugelis daržovių, 3,4 proc. pigo moteriškos pėdkelnės. Kitos kainos keitėsi nežymiai.
„Kainos buvo registruotos 18 miestų, 985 prekybos vietose. Per mėnesį užregistruojama po 1200 kainų kiekvienai prekių ir paslaugų grupei. Į sąrašą įtrauktos maisto prekės, alkoholiniai gėrimai, tabako gaminiai ir kitos prekės“, – nurodė Statistiko departamento Kainų statistikos skyriaus vedėjo pavaduotoja Nijolė Šaltenienė.
Pasak jos, didžiausią įtaką kainų pokyčiams darė nuolaidos prekybos centruose ir kainų atsistatymas po jų, pokyčiai importo rinkose, darbo užmokesčio didėjimas, tabako akcizo didėjimas bei sezoniškumas.
Specialistė patikslino, kad bendras kainų lygis kilo lėčiau nei pastaraisiais metais. Buvo atkreiptas dėmesys į paslaugų rinką. Apie 2 proc. brango cheminis drabužių valymas, 2,4 proc. brango pilstomas šviesus alus.
Pasak jos, kainų pokyčiai bus stebimi ir toliau. Itin atidžiai kainos bus stebimos sausio mėnesį įsivedus eurą.
Statistikos departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas Jonas Markelevičius teigė, kad tikrą euro įtaką kainoms vertinti yra sudėtinga. „Mes renkame duomenis ir apibūdiname situaciją. Kitos tarnybos turi atlikti priežiūrą“, – sakė jis.
Premjeras: kas lemia kainų pokyčius
Lietuvos statistikos departamentui trečiadienį paskelbus statistinę informaciją apie 100 pagrindinių vartojimo prekių ir paslaugų mažmenines kainas ir jų pokyčius rugpjūtį, palyginus su liepos mėnesiu, ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius sako, jog statistika dar kartą parodo, kad nėra pagrindo didesniam nerimui dėl euro įvedimo įtakos kainoms – didžiausią įtaką nežymiems pokyčiams turi pasaulinės žaliavos kainos ir Rusijos embargas.
„Statistikos departamentas teigia, kad pagrindiniai veiksniai, turėję įtakos kainų pokyčiams, buvo taikytos nuolaidos, prekių kainų atstatymas po liepos mėnesį taikytų nuolaidų ir sezoniškumas. Tad atskirų prekių ir paslaugų kainų augimą sieti vien tik su euro įvedimu nėra teisinga. Tą įrodo ir Vyriausybės ekonominės analizės skyriaus atliktas tyrimas“, – sako Lietuvos Respublikos ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius.
Statistikos departamento duomenimis, vartojimo prekių ir paslaugų kainos per rugpjūčio mėnesį net sumažėjo 0,1 proc. Per metus fiksuojamas kietojo kuro (+15,3 proc.), pieno ir jo produktų (+4,9 proc.), vaisių (+5,6 proc.), kai kurių paslaugų kainų augimas. Svarbu pažymėti, kad kai kurių prekių kainų augimas fiksuojamas gerokai anksčiau, nei buvo priimti sprendimai dėl euro įvedimo. Tam įtakos galėjo turėti augusios pasaulinės žaliavų kainos.
„Per mėnesį sumažėjo kai kurių daržovių, duonos kainos. Trumpuoju laikotarpiu tai galėjo paveikti Rusijos embargas maisto produktams iš Europos Sąjungos, kritusios pieno, grūdų supirkimo kainos“,– teigia premjeras.
Kainų augimo tendencija matyti paslaugų sektoriuje. Tad nors euro įvedimo kaštai neturi lemti žymesnio kainų augimo, tačiau su euro įvedimu siejamas atotrūkis tarp faktinės ir visuomenės suvokiamos infliacijos. Tai lemia keletas veiksnių: su euro įvedimu siejamas „kainų“ išaugimo įspūdžio arba suvokimo efektas. Nors vienos kainos kyla, kitos krenta, tačiau visuomenė iš esmės pastebi ir akcentuoja tik padidėjusias kainas. Ypač kainų augimas pastebimas pigesnių ar dažniau vartojamų produktų atveju, kas dar labiau stiprina kainų didėjimo įspūdį, pavyzdžiui, kavos.
„Gali būti objektyvių priežasčių, kodėl kainos auga. Pavyzdžiui, pirmosios euro įvedimo bangos atvejis – euro įvedimas ir kainų perskaičiavimas sutapo su pasaulio rinkose išaugusiomis žemės ūkio produktų kainomis dėl prasto derliaus ar dėl galvijų kempinligės. Kainų pokyčiai yra komplekso veiksnių rezultatas: pasaulinių kainų, trumpalaikio Rusijos embargo maisto produktams, vidaus paklausos. Žymesni kainų šoktelėjimai, kurie negali būti paaiškinti žaliavų kainų pasaulinėse rinkose ar vidaus paklausos tendencijomis, gali būti ir ženklas apie verslininkų bandymus pasinaudoti euro įvedimu – parduoti brangiau ir perkelti valiutos keitimo kaštus vartotojams. To siekiame išvengti taikydami dviejų kainų skelbimo periodą, priežiūros institucijos darbu ir galimomis baudomis būtinais atvejais. Ir, mano galva, Lietuvos žmonės turi suvokti, jog jie patys kaip vartotojai gali priversti prekybininkus elgtis sąžiningai, nepirkdami nepagrįstai pabrangintos prekės ar paslaugos“, – sako premjeras.
