2010 m. bendrosios pridėtinės vertės augimas fiksuotas pramonės ir energetikos (5,7 proc.) bei prekybos, transporto ir ryšių paslaugų (3,1 proc.) sektoriuose. Daugiausia bendroji pridėtinė vertė krito statyboje (8,6 proc.), žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje (3,1 proc.). Lėčiau mažėjo valdymo ir gynybos, švietimo, sveikatos priežiūros ir socialinio darbo veiklos pridėtinė vertė (1,9 proc.).
2010 m. ketvirtąjį ketvirtį bendrasis vidaus produktas siekė 24 538 mln. litų to meto kainomis ir, palyginti su 2009 m. ketvirtuoju ketvirčiu, padidėjo 4,6 procentų. Tokį spartų pridėtinės vertės augimą nulėmė ypač geri pramonės rezultatai, nemažą įtaką turėjo ir ūgtelėjusi transporto bei sandėliavimo veiklos pridėtinė vertė.
2010 m. vienam šalies gyventojui teko 28 581 litas bendrojo vidaus produkto to meto kainomis, ketvirtąjį ketvirtį – 7 466 litai.Pagrindinės tokio lėto pakilimo priežastys tampa akivaizdžios išanalizavus atskirus ekonomikos sektorius ir juose sukurtą pridėtinę vertę, teigia teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Įvertinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, matyti, kad 2010 m. bendrasis vidaus produktas didėjo visus keturis metų ketvirčius – vidutiniškai 1,1 procento per ketvirtį. Ketvirtąjį 2010 m. ketvirtį, palyginti su tų pačių metų trečiuoju ketvirčiu, bendrasis vidaus produktas padidėjo 1,7 procento (žr. lentelę).
Statistikos departamentas, remdamasis išsamesniais ketvirčio duomenimis ir įvertinęs pridėtinę vertę pagal detalesnį ekonominės veiklos rūšių sąrašą, patikslino 2010 m. trečiojo ketvirčio BVP antrąjį įvertį. Patikslintais duomenimis, trečiąjį ketvirtį BVP to meto kainomis sudarė 25 121 mln. litų ir, palyginti su 2009 m. atitinkamu ketvirčiu, padidėjo 1,2 procento. (Anksčiau skelbtas antrasis BVP įvertis sudarė 25 027 mln. Lt, o pokytis – 1,1 proc.)
Lietuvos ekonomika 2010 metų ketvirtą ketvirtį paaugo 4,6 proc., o visų metų augimas pasiekė 1,3 procento. Nepaisant paskutinio ketvirčio pagreičio, metinis rezultatas yra kuklus – pasaulio BVP augimas praėjusiais metais buvo beveik trigubai spartesnis ir siekė 3,7 procento. Pagrindinės tokio lėto pakilimo priežastys tampa akivaizdžios išanalizavus atskirus ekonomikos sektorius ir juose sukurtą pridėtinę vertę, teigia teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Minimu laikotarpiu pagrindinis ekonomikos augimo variklis buvo pramonė, kuri per metus išaugo 6,6 proc., bei transporto paslaugų sektorius, kurio vien eksportas per pirmus tris ketvirčius didėjo 20,9 procento. Deja, daugumos kitų šalies ekonomikos sektorių – statybos, mažmeninės prekybos, žemės ūkio – sukurta pridėtinė vertė tebemažėjo. Mažmeninės prekybos apimtys, nepaisant rugsėjo mėnesį prasidėjusio augimo, per metus sumažėjo 2,9 procento. Mažmeninė prekyba, išskyrus variklines transporto priemones (kurias galima laikyti prabangos, o ne pirmojo būtinumo prekėmis), per metus sumažėjo net 7,1 procento. Toliau mažėjo ir viešojo sektoriaus išlaidos bei sukuriama pridėtinė vertė.
Beveik 85 proc. visos Lietuvos pramonės sudaro apdirbamoji gamyba, o likusią dalį sudaro elektros, dujų, bei vandens tiekimas ir su tuo susijusi veikla. Pasak N.Mačiulio, pastaroji pramonės šaka per 2010 metus susitraukė 5,7 procento. Tuo tarpu 10 proc. paaugusi kasyba ir karjerų eksploatavimas sudaro mažiau nei vieną procentą visos pramonės produkcijos.
Šiemet ekonomikos augimas bus daug tolygesnis; jį užtikrins žemės ūkio, didmeninės ir mažmeninės prekybos, bei daugumos kitų paslaugų sektorių atsigavimas.
Taigi didžiausias šalies ekonomikos atsigavimo ir augimo veiksnys buvo apdirbamoji gamyba, kuri per metus išaugo net 8,3 procento. Tiesa, lyginant Lietuvą su kitomis šalimis, rezultatas kol kas nėra džiuginantis: tarkime, besivystančių pasaulio šalių gamyba atsigavo daug sparčiau ir dabar jau viršija prieš krizę pasiektas aukštumas maždaug 15 procentų. Euro zonoje ir JAV ji dar nepasiekė buvusių aukštumų, nuo kurių atsilieka apie 5 procentus. Tuo tarpu Lietuvos apdirbamosios gamybos apimtys vis dar yra beveik 10 proc. žemiau palyginti su 2008 metais buvusiu piku. Visgi tikėtina, jog dar šiemet jos pasieks naujus rekordus.
Pats gamybos atsigavimas Lietuvoje buvo netolygus. Kai kurios šakos, pavyzdžiui popieriaus, farmacijos ir chemijos, jau priartėjo ir viršijo visų laikų aukštumas, tačiau kiti – variklinių transporto priemonių, tekstilės, elektroninės įrangos, mineralinių produktų gamintojai – yra vis dar žemesniame lygyje. Vertinant bendrai, gamybos smukimo 2009 metais ir jos atsigavimo 2010 m. greitis priklausė nuo šakos orientacijos į vidaus ar užsienio rinkas – praėję metai buvo itin sėkmingi nuo vidaus vartojimo nepriklausantiems gamintojams. Gumos ir plastiko produktų, medienos gaminių, baldų ir drabužių gamintojai augo sparčiau nei klestėjimo metais.
Maisto gamyba buvo viena iš nedaugelio apdirbamosios gamybos šakų, kurios apimtys tebemažėjo ir praėjusiais metais. Neskaitant rafinuotų naftos produktų, kurie sudaro apie trečdalį visos apdirbamosios gamybos, maisto gamyba yra didžiausia šaka, sudaranti maždaug šeštadalį visos šalies gamybos. Maisto produktų gamintojų atsigavimą apsunkino vis dar mažėjusi vidaus paklausa, nuo kurios jie tebėra labai priklausomi.
Šiemet ekonomikos augimas bus daug tolygesnis; jį užtikrins žemės ūkio, didmeninės ir mažmeninės prekybos, bei daugumos kitų paslaugų sektorių atsigavimas. Tikėtina, kad pradės augti ir statybos sektorius, tačiau viešojo sektoriaus teikiamų paslaugų atsigavimo dar nesulauksime. Lietuva nesiekia išsiskirti tarp pramoninių šalių, tačiau artimiausiu metu ekonomikos plėtra tebepriklausys nuo apdirbamosios gamybos, kurios augimas, tikėtina, šių metų pirmąjį pusmetį bus dviženklis.
