Apskričių mokesčių inspekcijoms pavesta susisiekti su įmonėmis, jas informuoti apie netikslumus bei pasiūlyti savanoriškai tiksinti deklaracijas ir sumokėti mokesčius.
Mokesčių inspekcija nuodugniai išanalizavusi valdomą informaciją nustatė, kad kai kurios bendrovės 2008–2010 metais vykdė įvairius sandorius su gyventojais, kurie individualia veikla vertėsi turėdami verslo liudijimą, suteikiantį teisę prekes parduoti ar paslaugas teikti tik fiziniams asmenims. Tokių bendrovių 2008 metais buvo 1215, o gyventojų, su kuriais būta sandorių – 1035, 2009 metais – 668 bendrovės ir 515 gyventojų, o 2010 metais – 656 bendrovės ir 515 gyventojų. Iš viso per 3 metus gyventojams juridiniai asmenys išmokėjo 30,6 mln. litų, tačiau nuo šios sumos galimai neteisingai apskaičiavo ir sumokėjo mokesčius.
VMI primena, kad bendrovė, vykdydama sandorius su gyventoju, visada privalo įsitikinti, ar šio turimas verslo liudijimas suteikia teisę parduoti prekes ar paslaugas juridiniam asmeniui. Jei gyventojas turi tokios rūšies verslo liudijimą, yra sumokėjęs fiksuoto dydžio gyventojų pajamų mokestį, tuomet bendrovei papildomų mokestinių prievolių neatsiranda. Tačiau jei šio turimas verslo liudijimas leidžia sandorius vykdyti tik su kitais gyventojais (t. y. mokestis sumokėtas tik už iš tokios veiklos rūšies gaunamas pajamas), tuomet bendrovė, pirkdama paslaugas ar prekes iš gyventojo, privalo pati už jį apskaičiuoti ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį, pagal tuo metu galiojantį tarifą A klasės pajamoms. Tuo pačiu primintina, kad bendrovė iš gyventojų negali pirkti tokių paslaugų, kokias ji pati teikia savo klientams.
„Apskričių valstybinėms mokesčių inspekcijoms pateikta išsami informacija bei pavesta taip pat išsiaiškinti, ar bendrovės nebandė mažinti mokėtinų mokesčių, slėpdamos darbo santykius, formaliai juos maskuojant sandoriais su verslo liudijimą turinčiais gyventojais. Jei bendrovė nepateiks papildomos sandorių apmokestinimo teisėtumą pagrindžiančios informacijos, nesutiks tikslinti deklaracijų bei sumokėti gyventojų pajamų mokesčio ir sveikatos draudimo įmokų, jas mokesčių specialistai nuodugniai patikrins“, – apie būsimą bendravimą su mokesčių mokėtojais pasakoja VMI prie FM viršininko pavaduotoja Vilma Vildžiūnaitė, ragindama mokesčių mokėtojus bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi. – Mes pasakome, kokius netikslumus nustatėme, kaip juos bendrovės gali ištaisyti, patariame mokesčių mokėtojui, o tada jis pats sprendžia, kaip elgtis: pagrįsti savo sandorius, tikslinti mokėtinas mokesčių sumas arba nesutikti su pateiktais pastebėjimais ir pasirengti tikrinimui.“
Bendravimas su mokesčių mokėtojais dėl analizės metu nustatytų problemų vyks iki metų pabaigos.
Pažymėtina, kad dar 2007 metais VMI viešai pasisakė, kad netinkamas darbo santykių įforminimas, slepiant juos civilinėmis sutartimis, mokestinių prievolių nekeičia. Darbo santykių slėpimas sudarant sutartis su neva individualią veiklą vykdančiais gyventojais tuo metu vyravo nekilnojamojo turto perleidimo tarpininkavimo, rinkos tyrimo ir viešosios nuomonės apklausų, statybų veiklos ir kitose paslaugų teikimo srityse. 2008–2010 metų analizė parodė, kad daugiausiai paslaugų bendrovės „pirko“ iš gyventojų, kurie tik kitiems gyventojams galėjo statyti naujus statinius, nuomoti patalpas, įrenginėti ir remontuoti elektros įtaisus, vykdyti projektinius-konstruktorinius darbus.
