5 geriausi šeimos finansų valdymų būdai: nuo maisto pirkimo kartą per savaitę iki tikslų iškėlimo

1) Ilgalaikio taupymo tikslo (kelionės visai šeimai, naujo televizoriaus ar kompiuterio įsigijimo) iškėlimas

J.Varanauskienės teigimu, būtina šio finansų valdymo būdo sąlyga yra tikslo svarbumas ir patrauklumas visiems šeimos nariams. Kitaip tariant, jeigu, pavyzdžiui, sūnui yra perkamas kompiuteris, dukra gali nesutikti neiti į draugės gimtadienį ir nepirkti jai dovanos.

Didžiausiais tokio finansų valdymo būdo privalumais galima laikyti grupės (šeimos) palaikymą ir greitai matomą rezultatą. Be to, visi šeimos nariai turi aiškiai suprasti dėl kokio konkretaus dalyko yra ribojamos malonios, bet ne visada reikalingos kasdienės išlaidos.

Jeigu, pavyzdžiui, sūnui yra perkamas kompiuteris, dukra gali nesutikti neiti į draugės gimtadienį ir nepirkti jai dovanos.

Vis dėlto, šis būdas turi ir neigiamų pusių.

„Jis neapima abstraktesnių dalykų – taupymo nenumatytiems atvejams, pensijai, kas irgi yra būtina. Vis dėlto yra įgyjamas įprotis visko neišleisti, kuris vėliau praverčia ir siekiant tų abstraktesnių tikslų“, – teigė SEB šeimos finansų ekspertė.

2) Mėnesinių išlaidų limito nustatymas ir nuolatinis šeimos biudžeto stebėjimas kiekvieną dieną

Prieš pasirenkant šį finansų valdymo būdą būtina gerai apgalvoti, kokio dydžio bus išlaidų limitas. Kitu atveju taupymo planas gali sugriūti vos prasidėjęs.

Išlaidų limito dydį yra lengviausia nustatyti stebint ankstesnes savo išlaidas.

Išlaidų limito dydį yra lengviausia nustatyti stebint ankstesnes savo išlaidas.

„Reikia pasiruošti, kurį laiką stebėti, kiek ir kam išleidžiame pinigų. Išlaidų stebėjimas kiekvieną dieną reikalaus papildomo laiko ir taip pat ne visada malonių diskusijų tarp šeimos narių apie tai, kokių išlaidų galėjo nebūti“, – tikina J.Varanauskienė.

„Yra žmonių, kuriems tinka ir patinka kruopščiai planuoti ir kontroliuoti savo išlaidas, tačiau kitiems – tai vargas, kurį vargti ilgainiui pasidarys labai sunku“, – įspėja šeimos finansų ekspertė.

Didžiausias ir bene vienintelis šio finansų valdymo būdo privalumas yra taupymas pagal galimybes, o trūkumas – savęs ribojimas.

3) Būtiniausių maisto produktų pirkimas tik kartą per savaitę, vengiant kasdienio apsilankymo parduotuvėse

Iš pirmo žvilgsnio šis būdas turi daugybę privalumų. Pavyzdžiui, yra sutaupomas laikas bei sumažinamos išlaidos transportui, vykstant į prekybos centrą.

„Kadangi tokiu atveju dažniausiai perkame pagal iš anksto sudarytą ir apgalvotą sąrašą, lieka mažiau pagundų nusipirkti ir susivilioti tuo, ko gal ir visiškai nereikėjo. Be to, galima pasinaudoti kiekio nuolaidomis“, – tolesnius privalumus vardija J.Varanauskienė.

Tačiau visko planuoti nemėgstantiems žmonėms pasirinkus šį finansų valdymo būdą pradžioje gali iškilti sunkumų. Kadangi būtina iš anksto nuspręsti, kokio ir kiek maisto bus perkama, per pirmąsias savaites gali būti prisiperkama arba per daug, arba per mažai maisto produktų.

„Vadinasi, prireiks kantrybės išsiugdant maisto raciono planavimo įgūdžius“, – sako šeimos finansų ekspertė.

4) Kiekvieną metų savaitę atsidėti vienu euru vis didesnę sumą

J.Varanauskienė teigia, kad šis finansų valdymo būdas netinka toms šeimoms, kurios nori per trumpą laikotarpį susitaupyti kuo didesnę pinigų sumą. Kitaip tariant, labai lėta pradžia yra didžiausias šio būdo trūkumas.

Tačiau šio būdo toli gražu negalima nurašyti, nes jis turi ir milžinišką privalumą.

„Svarbiausias privalumas – iš pradžių nejaučiame, kad taupome (save ribojame), o kai pajaučiame, tai matome, kaip mums iki šiol gerai sekėsi. Ši sėkmė skatina taupyti toliau“, – tikina J.Varanauskienė.

5) Nustatytos pinigų sumos pervedimas į atskirą sąskaitą po šeimos narių algadienio

„Mano manymu, jei šeima gali rinktis – taupyti ar netaupyti, šis būdas turėtų būti efektyviausias“, – savo verdiktą skelbia SEB šeimos finansų ekspertė.

„Privalumas yra tas, kad mes iš karto matome, kiek sutaupėme (o ne kiek iš savęs atėmėme, kaip 2 būde). Be to, yra galimybių turėti savo asmeninių išlaidų, kurių nenorėtume detaliai atskleisti kitiems šeimos nariams“, – priduria J.Varanauskienė.

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Jungtinių Valstijų doleriai ir Eurai

Vis dėl to, ir šis būdas turi savo neigiamą pusę – būtina rasti bendrą sutarimą dėl kiekvieno dirbančio šeimos nario pajamų dalies, keliausiančios į atskirą sąskaitą. Visi šeimos nariai turi šį pasiskirstymą laikyti sąžiningu ir teisingu, todėl rasti kompromisą gali būti sudėtinga.

Didžiausia klaida nusprendus taupyti – per dideli tikslai

„Verta paminėti dvi klaidas. Pirma, neretai žmonės užsibrėžia per didelius tikslus, t.y. per daug sumažina savo įprastas vartojimo išlaidas. Dideli pokyčiai gali atnešti daug nepatogumų ir nepasitenkinimo dabar. Tada nauda ir gėris, kuriuos turėjo atnešti šiandienis taupymas ir apribojimai, nebeatrodo to verti“, – paklausta apie didžiausias taupyti nusprendusių šeimų klaidas teigė SEB šeimos finansų ekspertė J.Varanauskienė.

Niekada netaupiusiam žmogui finansų ekspertė rekomenduoja pradėti nuo nedidelių „aukų“ – atsidėti nuo 10 iki 20 proc. nuolatinių ir 30–50 proc. nenuolatinių arba netikėtų pajamų.

Niekada netaupiusiam žmogui finansų ekspertė rekomenduoja pradėti nuo nedidelių „aukų“ – atsidėti nuo 10 iki 20 proc. nuolatinių ir 30–50 proc. nenuolatinių arba netikėtų pajamų.

SEB nuotr./Julita Varanauskienė

„Antra klaida, dažnai žmonės susidėlioja gerus planus, bet paskui – dėl nepasiruošimo, neapsižiūrėjimo, laiko trūkumo – suklumpa, paslysta vieną, kitą kartą ir po to visai pamiršta taupymą. Pavyzdžiui ryžtasi kiekvieną mėnesį atsidėti po 50 eurų, bet vieno mėnesio gale tokios sumos nebelieka, kitą mėnesį – numatytą atidėjimo dieną užmiršta, per vėlai prisimena“, – neseniai taupyti pradėjusių asmenų klaidas vardina J.Varanauskienė.

„Geriau automatizuoti šį procesą taip, kad taupymui numatyta pinigų suma automatiškai būtų perkelta iš mokėjimams skirtos (kortelės) sąskaitos, į taupymui skirtą (indėlio ar kitos taupymo priemonės) sąskaitą“, – patarimais dalijosi šeimos finansų ekspertė.