„Šio sektoriaus konkurencinę aplinką įmanoma sukurti tik tada, jeigu vamzdžiai nepriklauso nuo stambių kompanijų ar monopolijų valios. Lietuva šiandien neturi jokių dujų tiekimo alternatyvų, tačiau jos ir neatsiras, jeigu dujotakius valdys vienintelis tiekėjas“, – interviu dienraščiui „Verslo žinios“ tvirtino A.Kubilius.
Anot jo, Lietuva šiuo metu niekaip negali daryti įtakos Rusijos koncerno „Gazprom“ ir Vokietijos E.On Ruhrgas valdomų „Lietuvos dujų“ numatomų vamzdynų plėtrai, o didžioji dalis įmonės investicijų buvo skirta plėtoti tranzito tarp Rusijos ir Kaliningrado srities krypčiai.
„Mes niekaip negalime įtikinti, kad Lietuvai gyvybiškai svarbi yra Jurbarko–Klaipėdos atkarpa, be kurios neįmanoma planuoti alternatyvų. Taip pat svarbios yra požeminės dujų saugyklos“, – sakė premjeras.
Pasak jo, dėl Lietuvai būtinos dujų jungties su Lenkija „Lietuvos dujos“ tam tikrą parodinį aktyvumą pradėjo rodyti tik Vyriausybei aiškiai paskelbus pasiryžimą įgyvendinti ES direktyvą dėl dujotiekių atskyrimo.
A.Kubiliaus teigimu, ES direktyva nereikalauja vamzdynų išpirkti ir Lietuva nemato reikalo to daryti, tačiau joje sakoma, kad tas pats savininkas negali valdyti magistralinių tinklų ir tiekimo.
„Todėl greičiausiai „Gazprom“ (atskiriant dujotiekius – BNS) išsaugos daugelį akcininkų teisių, taip pat į pelno dalį, tačiau neteks galimybės dalyvauti priimant sprendimus dėl magistralinių dujotakių. Jeigu tokia padėtis jų netekins, galima bus ieškoti kitų variantų“, – tvirtino premjeras.
