Pasak A.Kubiliaus, pasaulio rinkoje suskystintųjų gamtinių dujų kaina smuko JAV atradus technologijas, kaip išgauti skalūnų dujas, susidarė suskystintųjų gamtinių dujų perteklius iš Kataro ir kitų tokias dujas tiekiančių Artimųjų Rytų šalių.
„Jos yra linkusios (investuoti į terminalą Lietuvoje – BNS). Manome, kad būtų galimybė tartis ir su tokiomis šalimis, kurios gamina suskystintąsias dujas, su Kataru ar kitomis šalimis. Tačiau aišku, kad tokiame terminale valstybė turėtų išlaikyti vadovaujamąjį vaidmenį“, – penktadienį tiesioginėje Lietuvos radijo laidoje „Akiračiai“ teigė premjeras.
A.Kubilius vizitą į Katarą planavo šiemet gegužės pabaigoje, bet kelionė buvo atidėta.
Norą prisidėti prie Lietuvoje planuojamo suskystintųjų gamtinių dujų terminalo yra išreiškusi ir Baltarusija.
Premjero duomenimis, vien Lietuvos suskystintųjų gamtinių dujų poreikis per metus siektų 1,5–2 mlrd. kubinių metrų (iš viso per metus Lietuva suvartoja apie 3 mlrd. kubų dujų), o Baltarusijos metinis poreikis būtų 8–10 mlrd. kubų.
Pasak A.Kubiliaus, dujų tiekimo monopolininko Rusijos „Gazprom“ Lietuvai vamzdynais tiekiamų gamtinių kaina yra apie 100 JAV dolerių už 1 tūkst. kubinių metrų aukštesnė nei „Gazprom“ Vakarų Europai tiekiamų dujų bei apie 150 JAV dolerių didesnė nei dujų, gabenamų laivais.
„Norime judėti greitai ir sparčiai. Diskusijų metas baigėsi. Matydami padėtį pasaulio rinkose, visiškai aiškiai matome, kad pralaimime dėl to, kad nematome alternatyvų“, – teigė A.Kubilius. Jo teigimu, Vyriausybė per šią vasarą „susidėlios organizacinius taškus“ dėl gamtinių dujų terminalo, planą tikisi turėti artimiausiu metu.
Įgyvendinti suskystintųjų dujų terminalo projektą aktyviai ruošiasi valstybės valdoma įmonė „Klaipėdos nafta“. Tačiau jei būtų nutarta statyti didesnį terminalą, skirtą ir Baltarusijai, joje neužtektų vietos. Klaipėdos uosto vadovai sako, kad jo teritorijoje yra 13-a galimų vietų tokiam terminalui.
Energetikos ministras Arvydas Sekmokas anksčiau BNS sakė, kad svarbiausias darbas, kurį turės įgyvendinti naujasis „Klaipėdos naftos“ vadovas Rokas Masiulis, yra iki 2012 metų jos teritorijoje pastatyti suskystintųjų dujų terminalą. Anot jo, pagal svarbą tai yra antras strateginis projektas po naujos atominės elektrinės.
R.Masiulis pastaruoju metu su terminalo projekto reikalais dažnai vyksta į Londoną.
Padedant konsultantams, pirmiausia turi būti apsispręsta dėl dujų terminalo valdymo modelio, o jo projektavimo darbus planuojama pradėti dar šiemet.
Terminalo įrengimo Lietuvoje galimybes tiria trys užsienio bendrovės, siūlančios ir savo technologijas. Tyrimus atlieka JAV kompanija „Science Applications International Corporation“, JAV suskystintųjų gamtinių dujų importuotoja ir tiekėja, prieigos vietųjūroje lyderė bendrovė „Excelerate Energy“ bei tokio pat verslo Belgijos įmonė „Exmar“.
Be suskystintųjų gamtinių dujų terminalo, Lietuvai labai svarbi gamtinių dujų jungtis su Lenkija – šiam projektui tikimasi Europos Sąjungos paramos. Dujų tiekimo alternatyva labai sumažintų Lietuvos priklausomybę nuo vienintelio šaltinio – Rusijos.
Suskystintųjų gamtinių dujų terminalas Lietuvoje gali būti pastatytas iki 2013 metų, jo pajėgumas siektų iki 5 mlrd. kubinių metrų dujų per metus.
Klaipėdos uoste planuojamu statyti suskystintųjų dujų terminalu ir požeminės dujų saugyklos projektu Vakarų Lietuvoje domisi Nyderlandų dujų transportavimo bendrovė „Gasunie“, „Achemos grupė“, kiti investuotojai.
