„Matau, kad veiksmai yra tikslūs, gerai apgalvoti ir greiti. Mano supratimu taip ir būtina elgtis susidūrus su tokia situacija“, – penktadienį viešėdamas Lietuvoje sakė buvęs Lietuvos finansų ministras, dabartinis eurokomisaras Algirdas Šemeta.
Anot jo, bankų atskyrimo modelis yra vienas perspektyviausių, taikytas ne vienoje ES šalyje ir laikomas pasiteisinusiu.
„Europoje sukaupta didelė patirtis sprendžiant bankų sektoriaus problemas ir, manau, Lietuva ta patirtimi pasinaudos“, – pridūrė eurokomisaras.
A.Šemeta pažymėjo, kad Europos Komisija atidžiai stebi dabartinius įvykius Lietuvoje ir yra pasirengusi priimti greitus sprendimus dėl pagalbos, jei jos prireiktų.
„Jei valstybė teiks pagalbą, ji turi tą pagalbą suderinti su EK. Šiuo atveju per anksti sakyti, kad tokios pagalbos prireiks Lietuvoje, bet jei bankui tokios pagalbos iš valstybės prireiks, tai Lietuva turės tai suderinti su Europos Komisija. Tokia yra įprastinė praktika“, – sakė A.Šemeta.
Augimo neturėtų stabdyti
Šiuo metu ES prognozuoja Lietuvai patį sparčiausią ekonomikos augimą ES, turėtų sumažėti infliacija ir nedarbas. Eurokomisaro teigimu, kol kas sunku pasakyti kaip „Snoro“ nacionalizavimas turėtų paveikti tokias prognozes.
„Komisijos prognozės buvo rengiamos prieš šiuos paskutiniuosius įvykius ir šie įvykiai nėra įvertinti. Man būtų sudėtinga pasakyti, kaip jos galėtų pasikeisti dėl šių įvykių. Turbūt būtų ir per anksti prognozuoti, kaip jos galėtų keistis, nes labai daug kas priklausys nuo konkrečių veiksmų, kaip bus įgyvendinamas Vyriausybės numatytas planas. Ko gero, tik tada bus galima pasakyti, kokią įtaką tai turės bendrai ekonomikai“, – kalbėjo eurokomisaras.
Pasak A.Šemetos, Europos jau nestebina bankų restruktūrizavimas bet kurioje ES šalyje, todėl į Lietuvos istoriją jis taip pat tikisi gana ramios reakcijos.
„Tai nėra stulbinanti naujiena“, – sakė jis.
„Tokie veiksmai buvo atlikti daugelyje ES valstybių ir tai iš esmės nesukėlė ypatingų rizikų dėl tų valstybių tolesnių galimybių skolintis“, – pridūrė A.Šemeta.
Pasak jo, ES nepastebi ir tiesioginio ryšio tarp banko restruktūrizavimo ir investuotojų požiūrio į tokį veiksmą atlikusią valstybę.
Todėl kol kas, nors ir negalėdamas tiksliai pasakyti, preliminariai eurokomisaras ryškaus „Snoro“ nacionalizacijos poveikio Lietuvos ekonomikai neprognozuoja.
Jis pažymi, kad Europos Komisija sveikina Lietuvos pasiryžimą mažinti biudžeto deficitą iki 2,8 proc.
Smarkiai taupyti kitąmet, kaip sako A.Šemeta, yra raginamos visos ES šalys, o viršijančioms biudžeto deficitą daugiau nei planuojama, bus taikomos sankcijos.
„Penkios ES šalys: Belgija, Kipras, Malta, Lenkija ir Vengrija jau buvo įspėtos, kad turi imtis papildomų priemonių tam, kad jų finansai būtų tvarkomi taip, kaip šalys buvo įsipareigojusios pagar perviršinio deficito procedūrą“, – sakė eurokomisaras.
