Nors lietuviai ir gręžiasi į vyną ir alų, rinkoje vis dar dominuoja stiprieji alkoholiniai gėrimai. Kartu didėja ir surenkamo akcizo kiekis, antradienį rašo dienraštis „Lietuvos rytas“.
Tačiau gamintojai tikina, kad prekyba susitraukė, tiesa, mažiau negu ankstesniais metais. Statistiką pagerina tik ilgieji savaitgaliai.
Lietuvoje daugiau geriama vyno. Pavyzdžiui, palyginti su sausiu, birželio mėnesį buvo parduota dvigubai daugiau vyno ir fermentuotų gėrimų – atitinkamai 24,6 ir 50,5 tūkst. hektolitrų. Per šį pusmetį lietuviai nupirko 15 proc. daugiau vyno nei pernai tuo pat metu.
Valstybė iš akcizo pardavus vyną gavo beveik 23 mln. litų.
Kitų alkoholinių gėrimų taip pat perkama daugiau. Stipraus alkoholio pardavimas pirmąjį šių metų pusmetį augo vos 1,45 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Tačiau degtindariai sako, kad statistika iškreipia tikrąją padėtį. VMI pateikia skaičius, kiek prekių iš gamintojo iškeliavo į parduotuvių sandėlius.
„Tai dar nereiškia, kad visas šis kiekis yra parduotas. Per krizę rinka smuko 40 proc. ir neatsigavo iki šiol“, – guodėsi „Stumbro“ rinkodaros vadovas Algirdas Čiburys.
Tiesa, gamintojai pažymi, kad prekybos nuosmukis jau ne toks kaip pernai ar užpernai.
„Užpernai prekyba krito 20 proc., o šįmet ji smuks 5–9 proc. Tikimės, kad antroje metų pusėje rinka nustos trauktis“, – vylėsi A.Čiburys.
Per pusmetį į biudžetą surinkta 243 mln. litų akcizo iš stipraus alkoholio pardavimo – tai 7 mln. litų daugiau nei pernai.
Augo ir pajamos pardavus alų.
„Prekyba alkoholiniais gėrimais ypač suaktyvėja per ilguosius savaitgalius. Balandžio mėnesį buvo Velykos, birželį – Joninės“, – aiškino Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnai.
