Pasak „Danske Bank“ vyresniosios analitikės Baltijos šalims Voletos Klyvienės, esminio skirtumo tarp Lietuvos ir Estijos ekonomikų perspektyvos nėra, rašo „Verslo žinios“.
„Tačiau vertinant riziką, Lietuva labiau pažeidžiama. Turėdama palyginti didelį biudžeto deficitą, Lietuva turės išgyventi biudžeto konsolidavimo skausmą, o Estija gali vykdyti sąlygiškai laisvesnę socialinę politiką. Skolinimosi rinkoje rizikos normą Lietuva mokės didesnę nei Estija ir dėl to, kad nėra euro zonos narė, ir dėl problemų, susijusių su viešaisiais finansais“, – Lietuvos silpnąsias vietas vardija „Danske Bank“ vyresnioji analitikė.
Didžiausios Baltijos šalyse finansų grupės „Swedbank“ analitikai konstatuoja, kad pirmąjį pusmetį Estijos ūkio kilimas buvo ypač spartus, BVP augimas viršijo 8 proc. Šių metų ekonomikos augimo prognozes jie didina nuo 4,5 proc. iki 6,7 proc., remdamiesi sparčiau nei prognozuota – net 38,9 proc. – per pirmuosius šešis mėnesius augusiu eksportu, jis ir toliau išliks ūkio augimo variklis. Labiau nei tikėtasi augo ir šalies vidaus vartojimas.
Estijos eksportas didės ir antrąjį pusmetį, tiesa, kiek mažesniais tempais, prognozuoja „Swedbank“.
Optimistiškai nuteikia ir Latvijos ūkio duomenys, tačiau jo augimas šiemet bus kiek lėtesnis nei kaimynių. Pasak „Swedbank“, Latvijos ūkį traukė labiau nei tikėtasi sustiprėjusios šalies eksporto partnerės, tarp jų ir Lietuva, dėl to didėjo eksporto apimtis. Tačiau nerimas dėl galimo jų ekonomikų stabtelėjimo privertė galvoti apie srauto mažėjimą antrąjį pusmetį.
Lietuvos metinio BVP augimo prognozes „Swedbank“ didina nuo 4,2 proc. iki 6,3 proc., daugiausia dėl sparčiau nei tikėtasi pirmąją metų pusę didėjusio eksporto bei atsigaunančio vidaus vartojimo. Kaip ir kitoms Baltijos šalims, didžiausią grėsmę augimui kelia galimas nestabilumas eksporto rinkose – Europos Sąjungos šalyse, Rusijoje.
Lietuvos bankas šį rugpjūtį pateikė prognozę, kad realusis Lietuvos BVP 2011 metais padidės 6,2 proc. (2012 metais – 4,8 proc.).
