„Tai, kad RST dalis naujoje įmonėje gerokai didesnė, yra teisinga, kadangi tą buvo galima įvertinti iš 2009 metų pabaigoje RST naudai pakeistų tarifų, didesnių šios įmonės investicijų, mažesnių skolų ir apskritai didesnio turto – RST nėra tiek dividendų išmokėjusi, kiek VST“, – teigia banko „Finasta“ finansų analitikė Laima Martinkutė.
Ji primena, kad LEO LT kūrimo metu konsultantai RST akcijas buvo įvertinę po 5,55 lito, o VST – po 757,4 lito.
Tačiau analitikę stebina vertinimo metodika, kurioje atsižvelgiama į rinkos kainą. Mat rinkos dalyviai energetikos įmonių akcijas buvo nuvertinę, įskaičiuodami papildomą riziką dėl nežinomybės, kokiu santykiu būtų akcijos jungiamos, po kiek įmonės būtų įvertintos.
„Paprastai laikoma, kad įmonės kaina neturėtų būti mažesnė nei buhalterinė vertė, kadangi pats verslas dėl jo perspektyvų, užimamos pozicijos rinkoje yra vertingesnis nei tik fizinis turtas. Tačiau tam būtina sąlyga, kad buhalterinė vertė atspindėtų tikrą turto vertę, ne visuomet tas balansuose daroma“, – aiškina analitikė.
Jos nuomone, finansų rinkų dalyviai labiau linkę įmones vertinti pinigų srautų, palyginamosios vertės metodais, o ne tais, kuriuos pasirinko RST ir VST vertintojai.
„RST naujiena buvo laukta mažiausiai pusę metų ir tai buvo kibirkštis, kuri turėjo išjudinti akcijų kainą. RST akcijos buvo bene vienintelės, kurios nebrango paskutinėmis savaitėmis. Rinkoje pinigai buvo traukiami iš kitų pozicijų ir metami į RST akcijas, naująjį arkliuką. Sunku pasakyti, ar investuotojų reakcija nėra perdėta. Tačiau tam tikro aiškumo atsirado“, – sakė banko „DnB Nord“ finansų makleris Justas Kučinskas.
„Finastos“ atstovė vertina, kad RST ir VST akcijos išlieka patrauklios ilguoju, bent kelerių metų laikotarpiu, tačiau trumpuoju laikotarpiu „akcijų kainos yra gana teisingos“.
„Yra papildomos rizikos, kad atsiradus strateginiam investuotojui į planuojamą atominę elektrinę RST ir VST kažkaip turės patekti į jos kapitalo formavimą, kaip numatyta Lietuvai 34 proc. dalis. Artimiausiu metu akcijų kainos gali svyruoti tiek į vieną, tiek į kitą pusę, ne visi investuotojai dar sureagavo“, – aiškino L.Martinkutė.
RST reorganizavimo sąlygose įvertinta 1,622 mlrd. litų (po 3,29 lito už akciją), o VST –1,174 mlrd. litų (po 315,8 lito), todėl įmonės į naujai kuriamą įmonę „Lesto“ bus jungiamos santykiu 58,01 ir 41,99 proc. Dabartiniai RST ir VST akcininkai už vieną turimą įmonės akciją gaus atitinkamai 0,71 ir 68,21 naujos „Lesto“ akcijos.
Reorganizavimo sąlygas auditavusios „Rimess“ ataskaitoje aiškinama, kad akcijų vertės buvo apskaičiuotos remiantis buhalterinėmis įmonių vertėmis ir įmonių kapitalizacija biržoje – imtas gautų verčių vidurkis.
RST apskaičiuota grynojo turto vertė siekė 2,191 mlrd. litų (4,45 lito už akciją), tuo tarpu akcijų vertė rinkoje per pastaruosius 6 mėnesius sudarė 1,054 mlrd. litų (2,14 lito). VST grynasis turtas įvertintas 1,487 mlrd. litų (399,8 lito už akciją), įmonės kapitalizacija per 6 mėnesius – 0,862 mlrd. litų (231,77 lito).
Investuotojai, dabar nupirkę RST ir VST akcijų už 1 tūkst. litų, pagal reorganizavimo sąlygas jungimo metu gautų atitinkamai 269 ir 273 „Lesto“ akcijas (1 VST akcija atitinka 96 RST akcijas).
