Šiuo metu Andalūzijos Kadiso mieste yra statomas pusės miljardo eurų vertės, penkių kilometrų ilgio pakeliamas tiltas. Jis sujungs saloje esantį miestą su žemynine Ispanijos dalimi. Po statybų pabaigos tiltas taps aukščiausiu Europoje.
Už Briuselio lėšas mieste plečiamas uostas, vykdomi reindustrializacijos projektai, finansuojamas suaugusiųjų mokymas, pastatyta vandenvalos gamykla.
Tiltas nėra vienintelis už ES lėšas statomas projektas Kadise, turinčiame 123 tūkstančus gyventojų. Už Briuselio lėšas mieste plečiamas uostas, vykdomi reindustrializacijos projektai, finansuojamas suaugusiųjų mokymas, pastatyta vandenvalos gamykla.
Rugsėjo viduryje ES paskyrė papildomus 135 mln. eurų tramvajaus linijos, sujungsiančios Kadisą ir netoliese esančią Čiklaną, statybai. Briuselis taip pat moka ir už naujo dviračių tako, einančio palei paplūdimį, tiesimą.
Nepaisant milžiniškų finansinių ES fondų injekcijų Kadise ir visame Andalūzijos regione, ši Ispanijos dalis susiduria su milžiniškomis problemomis. Daugiau negu trečdalis Kadiso provincijos gyventojų yra bedarbiai, jaunimo nedarbas siekia net 57 proc. ir yra aukščiausias visoje Ispanijoje. Didelė Andalūzijos jaunimo dalis vyksta dirbti į užsienį, o tie, kurie lieka, dažnai yra išlaikomi tėvų.
Ekonominės problemos yra didžiulė problema ne tik regionui, bet ir ES bei Europos investicijų bankui (EIB), kuris per pastaruosius dešimt metų suteikė 6,7 mlrd. eurų vertės paskolas Andalūzijos plėtrai. Daugelis pinigų buvo panaudoti ne pirmojo būtinumo projektams vystyti, taip pat nemaža dalis lėšų buvo išvogta. 2014 m. vasarą dėl padėties Andalūzijoje net atsistatydino EIB viceprezidentė Magdalena Alvarez Arza, ant kurios krito korupcijos šešėlis.
Daugelis pinigų buvo panaudoti ne pirmojo būtinumo projektams vystyti, taip pat nemaža dalis lėšų buvo išvogta.
Andalūzija gauna daugiausiai paramos iš visų ES regionų. 2007 – 2013 m. ES ir centrinė Ispanijos valdžia regionui skyrė 14 mlrd. eurų. Per šį laikotarpį vien tik Europos socialinis fondas įvairioms apmokymų programoms darbo neturintiems Andalūzijos gyventojams nepagailėjo 2,3 mlrd. eurų.
Šiuo metu milijonai eurų yra leidžiami naujos Kadiso uosto prieplaukos statybai. Uosto direktorius teigia, kad tai padės padidinti krovos apimtis. Tačiau svarbu paminėti, kad šis projektas pradėtas įgyvendinti tuomet, kuomet kai laivininkystė visame pasaulyje išgyvena ne pačius geriausius laikus. Nepaisant to, ES sutiko skirti šiam projektui 60 mln. eurų iš struktūrinių fondų. Dar tiek pat skyrė ir EIB.
Dėl naujos prieplaukos statybos yra kritiškai nusiteikę net ir vietos gyventojai.
„Norime, kad pramoninis uostas būtų iš viso iškeltas iš miesto į žemyninę dalį“, – teigė vietos gyventoja Teresa Vassalo Varela ir pridūrė, kad sprendimas plėsti uostą istoriniame Kadiso miesto centre yra nelogiškas. Ekspertai teigia, kad Kadisas tapo vieta, kur iš Europos struktūrinių fondų lėšų pelnosi ne miestas, o tik siauros interesų grupės.
Vietos gyventojų net subūrė pilietinę iniciatyvą, kuri kovoja prie korupciją gimtajame mieste. Skunduose Briuseliui jos atstovai tikina, kad lėšos naudojamos netinkamai ir ES parama yra grobstoma. Nepaisant to, Kandiso valdžia jau pradėjo naujos uosto prieplaukos statybą, nes gavo pirmąją ES išmokų dalį.
Būtina pažymėti, kad Kandiso uostas nėra vienintelis Andalūzijoje, kurį nuspręsta plėsti. Štai Sevilijoje ES ir EIB finansuoja projekto, pagal kurį miestas bus sujungtas su Viduržemio jūra nauja kanalų sistema, projektą. Maža to, Briuselis nusprendė nepagailėti lėšų ir Sevilijos uosto konteinerių terminalo remontui.
Būtina pažymėti, kad Kandiso uostas nėra vienintelis Andalūzijoje, kurį nuspręsta plėsti.
Buvusi EIB viceprezidentė M.Alvarez Arza įtariama prisidėjusi prie neskaidraus lėšų panaudojomo Kadise. Nors EIB ir teigia atlikusi tyrimą dėl buvusios tarnautojos veiklos ir pažeidimų neradusi, tačiau tokios išvados neįtikina Europos Parlamento budžeto kontrolės komiteto pirmininkės Inges Grassles.
Rugsėjo pradžioje ji iškėlė klausimą dėl galimo M.Alvarez Arzos įsitraukimo į finansinį susitarimą dėl Kadiso prieplaukos statybos finansavimo ir, galimai, įstatymų pažeidimo bei korupcijos.
„Turėsime pasaulinio lygio greitkelius, traukinius ir uostus. Tačiau ką darysime, jeigu niekas galiausiai jais nesinaudos?“, – retoriškai klausė I.Grassle apie padėtį Andalūzijoje.
