Prieš „Brexit“ siuntė dideles sumas
Pokyčiai dėl Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš ES jaudina ten dirbančius lietuvius. Tad referendumo išvakarėse pasikeitė ir jų elgesys siunčiant pinigus namo. Perlaidų verslo dalyviai pastebėjo, kad prieš pat referendumą lietuviai ėmė siųsti dideles sumas, ko nepasitaiko pastaruoju metu. Labiausiai nerimauta dėl svaro kurso.
„Prieš pat referendumą pervedimų suaktyvėjimas buvo suprantamas ir tikėtas, ypač dėl nežinios, kokia bus referendumo baigtis ir kaip kis ar nekis svaro kursas. Stebėjome suaktyvėjusius pervedimus, didesnius kaip 1000 svarų. Tai suprantama, visi taupantys pinigus stengėsi išsaugoti jų vertę keisdami į kitas valiutas: eurą ar zlotą“, – 15min pasakojo pinigų pervedimų bendrovės „TransferGo“ vadovas Daumantas Dvilinskas.
Lietuvos paštas pastebi, kad „Brexit“ referendumas kol kas nesustabdė emigrantų į Lietuvą siunčiamų pinigų srautų.
Stengiasi išvengti rizikos
Kaip teigia Lietuvos pašto Rinkodaros ir pardavimo direktorius Aurimas Čiagus, pinigų perlaidų suma iš Didžiosios Britanijos po referendumo nežymiai sumenko.
Nepaisant to, šioje šalyje gyvenantys emigrantai yra aktyviausi pinigų siuntėjai. Paštuose ir finansinių paslaugų „PayPost“ skyriuose daugiausia išmokėta pinigų perlaidų, atsiųstų iš didelę emigrantų bendruomenę turinčios Jungtinės Karalystės.
„Dar anksti prognozuoti, kaip istorinis britų apsisprendimas trauktis iš ES paveiks piniginių perlaidų, siunčiamų iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą, srautus. Pinigų perlaidų suma nežymiai sumenko, tačiau tam įtakos turėjo euro atžvilgiu nukritęs svaro sterlingų kursas. Vis dėlto šiuo laikotarpiu emigrantai į mūsų šalį persiuntė beveik 2 proc. daugiau pinigų perlaidų“, – aiškino A. Čiagus.
Siunčia po 100 svarų
„TransferGo“ vadovas pastebi tam tikrus pokyčius po referendumo. „Matomas dažnų, bet itin smulkių pervedimų augimas – apie 100 svarų, kai nepastovus valiutos kursas per daug žalos nepadaro pervedamai sumai. Manau, kad žmonės planuoja pervedimus atidžiau dabar sekdami valiutų rinką, o maži pervedimai dažniausiai yra tai, ko išvengti negalima: apmokamos sąskaitos ar skolos, greita pagalba namiškiams“, – pasakojo D.Dvilinskas.
Pasak jo, svaro kurso nestabilumas verčia visas perlaidų kompanijas dairytis į stabilesnes valiutas, pavyzdžiui, Norvegijos kronas.
„Vis dėlto migrantų skaičius Jungtinėje Karalystėje yra didžiulis, todėl jokių staigių pokyčių nematome. Sekame esamą situaciją ir laukiame, kai kas nors bus aiškiau ir stabiliau, nes šiandien kiekviena naujiena iš vyriausybės turi poveikį svarui“, – pasakojo „TransferGo“ vadovas.
Lietuvos pašto duomenimis, tarptautinių pinigų perlaidų srautas, palyginti su 2015-ųjų sausio–rugsėjo mėnesiais, išaugo. Iš užsienio į Lietuvą atkeliavo dešimtadaliu daugiau pinigų perlaidų, o iš Lietuvos svetur išsiųstų pinigų srautas padidėjo net 32,5 proc.
