Valstybė, skatindama papildomą savanorišką taupymą, gyventojams, pasirinkusiems kaupiamąjį gyvybės draudimą, taiko GPM lengvatą. Kasmet, deklaravus pajamas, galima susigrąžinti iki 15 proc. per metus sumokėto GPM, jei gyvybės draudimo įmokų suma kartu su kitais leistinais atskaitymais, neviršija 25 proc. asmens apmokestinamų pajamų. GPM lengvata gali pasinaudoti visi nuolatiniai Lietuvos gyventojai, sudarę minėtas sutartis ir mokantys draudimo įmokas savo, sutuoktinio, savo nepilnamečių vaikų arba vyresnių vaikų (įvaikių), kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, naudai.
„Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos duomenimis, kasmet suskaičiuojama apie 70 proc. atvejų, kai gyventojai pasinaudoja GPM lengvata gyvybės draudimo įmokoms susigrąžinti. Darome prielaidą, kad kitiems žmonėms trūksta informacijos apie šią galimybę. Primename, kad visi, pasirašę kaupiamąsias gyvybės draudimo sutartis ir norintys maksimaliai pasinaudoti lengvata, iki metų pabaigos dar gali spėti sumokėti papildomas vienkartines įmokas. Pakanka suskaičiuoti, kokią maksimalią GPM dalį galima atgauti pagal apmokestinamąsias pajamas, įvertinti visus įstatyme numatytus atskaitymus – būsto paskolos palūkanas, mokesčius už studijas ir kt. – ir, atsižvelgus į tai, papildyti gyvybės draudimo įmoką“, – teigia Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas.
Asociacijos skaičiavimais, vidutinį atlyginimą – apie 1621 Lt „į rankas“ (2082 Lt iki mokesčių) – gaunantis gyventojas, siekdamas maksimaliai pasinaudoti mokesčių lengvata, taupymui galėtų skirti iki 467 Lt per mėnesį, t.y. 25 proc. savo pajamų, nuo kurių atskaitomas gyventojų pajamų mokestis. „Jeigu gyvybės draudimui skiriama suma per mėnesį buvo mažesnė nei 467 Lt, pavyzdžiui, 300 Lt, metų pabaigoje rekomenduojama skirtumą tarp iš viso sumokėtos 3600 Lt sumos ir maksimalios, kuriai taikoma lengvata, padengti papildoma įmoka. Ji šiuo atveju siektų iki 2005 Lt. Tokiu būdu deklaravęs pajamas žmogus galės susigrąžinti 15 proc. sumokėtų įmokų – daugiausiai 841 Lt“, – teigia A. Bakšinskas.
GPM lengvatos sumokėtoms kaupiamojo gyvybės draudimo įmokoms taikomos nepriklausomai nuo sutarties trukmės, tačiau, planuojant finansus, patartina atsižvelgti į draudimo išmokų apmokestinimą. Šiuo atveju lengvata naudingiausia tiems, kurie kaupia lėšas ilgą laiką – vaikų ateičiai arba senatvei. Sukaupta suma visai nebus apmokestinama GPM, jeigu gyvybės draudimo sutartis sudaryta iki 2003 m. sausio 1 d. ir jos galiojimo trukmė ne mažesnė nei 10 metų.
Jeigu draudimo sutartis sudaryta vėliau, sukaupta suma nebus apmokestinama dviem atvejais: kai sutarties galiojimo terminas ne trumpesnis nei 10 metų, o išmokos gavimo momentu jos gavėjas – jaunesnis nei 26 metų, arba, kai sutarties galiojimo terminas ne trumpesnis nei penkeri metai, o naudos gavėjas – sulaukęs ne mažiau nei 55 metų amžiaus arba neįgalus asmuo. Be to, visos išmokos apdraustojo mirties, sveikatos sužalojimo ar ligos atveju yra neapmokestinamos. Kitais atvejais sukaupta suma ar jos dalis bus apmokestinama 15 proc. pajamų mokesčiu. Apmokestinimui turi įtakos kelios aplinkybės: draudimo sutarties terminas, pasinaudojimas pajamų mokesčio lengvata ir kt. (žr. lentelę).
Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija vienija 10 Lietuvos gyvybės draudimo įmonių bei kitų Europos Sąjungos valstybių narių gyvybės draudimo įmonių, veiklą vykdančių per filialus Lietuvoje. Asociacijai priklauso: „Ergo Lietuva gyvybės draudimas“, „Swedbank Life“, „SEB gyvybės draudimas“, „Bonum Publicum“, „Mandatum Life“, „PZU Lietuva gyvybės draudimas“, „Aviva Lietuva“, „Compensa Life“ , MetLife Amplico“ ir „Nordea Life“.
