Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Apie sotesnį gyvenimą lietuviai jau nebesvajoja

Caritas valdyklose laukiamiausios buvo lėkštės ir plastmasiniai dubenėliai
Lietuvos Caritas nuotr. / Lietuviai sotesnio gyvenimo nesitiki
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Nors apie išlipimą iš krizės kalbama jau kurį laiką, daugeliui gyventojų ekonomikos augimas teigiamos įtakos nepadarė. Iš Baltijos valstybių tik Latvija optimistiškai žiūri į ateitį, tuo metu lietuviai ir estai sotesnio gyvenimo ateityje nemato.

Tokias niūras prognozes pateikė banko SEB analitikai. Pirmą kartą jų kas pusę metų rengiama apžvalga „SEB Baltic Household outlook“ buvo pristatyta Lietuvoje.

Ekonomikos atsigavimas paskatino užimtumo lygio augimą, šiek tiek ūgtelėjo bendrosios namų ūkių pajamos, tačiau daugeliui namų ūkių ekonomikos atsigavimas vis dar neturėjo teigiamos įtakos, rašoma apžvalgoje.

Dėl nuolatinių kalbų apie euro zonos problemas, pasaulio ekonomikos nuosmukį ir galimus to padarinius Baltijos šalims, Lietuvos ir Estijos vartotojų pasitikėjimo rodiklis ėmė mažėti, ir tik latviai vis dar tikisi sotesnio gyvenimo ateityje.

Realiojo darbo užmokesčio augimas Latvijoje atsogavo, tuo metu Lietuvoje ir Estijoje jis ir toliau mažėja. Lietuvoje pajamos smuko labiausiai – per laikotarpį nuo 2008 metų paskutinio ketvirčio iki šių metų antrojo ketvirčio realusis darbo užmokestis sumažėjo 16,6 proc, o pensijos – 15,8 proc.

Nedarbo mažėjimas – tik popieriuje?

Didžiausias nedarbo mažėjimas fiksuotas Estijoje – per antrą šių metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, bedarbių sumažėjo net 6,5 proc. Latvijoje registruotų bedarbių sumažėjo 4,3 proc., Lietuvoje – 2,7 proc.

Tačiau ne visi iš bedarbių registro išsiregistravę žmonės iš tiesų rado darbą. SEB Latvijoje šeimos finansų ekspertas Edmunds Rudzitis teigė, kad šie skaičiai yra šiek tiek mažesni.

„Emigracija ir neviltis, kai žmonės neturi motyvacijos būti darbo biržoje, iš dalies paaiškina nedarbo mažėjimą“, – teigė analitikas.

Visgi, E.Rudzičio teigimu, bet tai nėra pagrindiniai faktoriai, lėmę nedarbo mažėjimą. Pagrindinė priežastis – augantis darbo vietų skaičius.

Analitikas teigia, kad nedarbas ir toliau Baltijos šalyse palaipsniui mažės, tačiau keletą artimiausiu metų šis rodiklis bus aukštas.

Vartotojų nuomonių apžvalgų duomenimis, Baltijos šalių gyventojai nesitiki tolesnio ryškaus pagerėjimo darbo rinkoje. Lietuvoje lūkesčiai dėl nedarbo yra didžiausi.

Kainos veja į užsienį

Baltijos šalių mokėjimo kortelių rinkos statistiniais duomenimis, gerokai išaugo sandorių užsienio šalyse skaičius ir vertė. Šių metų pirmąjjį psumetį, palyginti su pernai tuo pačiu laikotarpiu, bendra pirkinių užsienyje atsiskaitant Latvijoje išduotomis kortelėmis apyvarta išaugo 23,7 proc., Lietuvoje fiksuotas 23,5 proc., Estijoje – 21,4 proc. augimas.

E.Rudzičio teigimu, žmonės apsiperka užsienyje, nes dažniau keliauja, be to, ieško pigesnės ar geresnės prekės.

Krizei pasiruošę

SEB Lietuvoje finansų ekspertės Julitos Varanauskienės teigimu, krizė pakeitė gyventojų požiūrį į pinigus. Baltijos šalyse mažėja skolų sumos, ir auga indėliai.

„Gyventojai tiek Estijoje, tiek Lietuvoje, yra susikaupę daugiau atsargų juodesniam laikotarpiui, dabar esame saugesni, skolos mažiau varžo, turim daugiau erdvės manevrui“, – sakė SEB ekspertė.

Ji pasakojo, kad lietuviai indėlius deda vis ilgesniam laikotarpiui.

„Lietuviai renkasi saugius, bet patogesnius būdus taupyti – deda indėlius jau ne metams, bet ilgesniam laikui“, – sakė J.Varanauskienė.

Tuo metu estai su infliacija kovoja ne dėdami indėlius, o laikydami nepanaudotus pinigus einamosiose sąskaitose, matyt, ketindami jas greitai ir naudingai išleisti.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką