41 proc. lietuvių senatvėje dirbtų turėdami patinkantį ir gerai apmokamą darbą, o kas ketvirtas gyventojas – tik priverstas aplinkybių. Darbo senatvėje galimybė visiškai neįtikima atrodo tik trims nuošimčiams respondentų.
Savo pasiryžimu darbuotis sulaukus pensinio amžiaus išsiskiria valstybinių institucijų darbuotojai. Džiaugtis užtarnautu poilsiu neskubės beveik kas trečias valstybės tarnautojas. Manančių, kad amžius darbui ne kliūtis – nemažai ir tarp verslo konsultantų, reklamos bei viešųjų ryšių specialistų (24 proc.).
Didžiausi darbo senatvėje skeptikai, apklausos duomenimis, yra transporto bei logistikos ir finansinio tarpininkavimo srities specialistai. Dirbti sulaukus pensinio amžiaus pasiryžęs kas dešimtas transporto sektoriaus darbuotojas ir 8 proc. finansinio tarpininkavimo atstovų. Be to, šie darbuotojai dažniau nei statistinis lietuvis visiškai nemato poreikio ar galimybių tęsti karjerą būdami garbaus amžiaus.
Informacinių technologijų specialistams labiausiai iš visų profesijų atstovų svarbi gera darbovietė svarstant galimybę dirbti senatvėje (daugiau nei pusei šių darbuotojų), o pedagogai ir mokslo darbuotojai išsiskiria savo pasiryžimu dirbti išėję į pensiją tik priversti aplinkybių (41 proc. jų).
Tyrimas taip pat atskleidė, kad išsaugoti užimtumą senatvėje labiausiai linkę 1 200 Lt ir didesnes mėnesines pajamas gaunantys asmenys. Senatvėje save dirbančius regi 20 proc. šių gyventojų. Tvirtai apsisprendusių nedirbti daugiausia tarp asmenų, gaunančių minimalias pajamas (iki 500 litų per mėnesį). Senatvę skirti tik poilsiui ketina 4 proc. jų.
Kitos tyrimo išvados:
• Vilniečiai apie darbą senatvėje galvoja dažniausiai (25 proc. sostinės gyventojų). Kitų Lietuvos didmiesčių gyventojai senatvėje linkę dirbti tik turėdami gerą darbo vietą (47 proc. jų gyventojų), o mažesniuose miestuose gyvenantys žmonės dažniau darbo senatvėje galimybę linkę atmesti (6 proc. jų gyventojų).
• Šiuo metu dirbantys asmenys ir senatvėje labiau linkę turėti darbą nei nedirbantys.
• Asmenys, gyvenantys su tėvais, labiausiai linkę atmesti darbo senatvėje galimybę.
• Dažniau keliaujantys gyventojai senatvėje linkę dirbti labiau nei nekeliaujantys.
• Daugiau vyrų nei moterų mano, kad senatvėje turės sukaupę santaupų (27 proc. prieš 14 proc.).
• Vyresni žmonės prasčiau vertina savo galimybes turėti santaupų senatvėje nei jaunesni.
• Vilniečiai labiausiai tiki, kad senatvėje turės papildomų santaupų. Taip mano ketvirtadalis sostinės gyventojų.
• Transporto ir logistikos bei informacinių technologijų specialistai labiausiai tikisi turėti santaupų senatvėje, mažiausiai – dirbantys švietimo ir mokslo srityje.
Lietuvos gyventojų finansinių lūkesčių senatvėje tyrimas atliktas internetu apklausus tūkstantį 25–40 metų amžiaus gyventojų.
