Seime jau guli apsvarstytos Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos, kurios, jų pateikėjų įsitikinimu, leis į biudžetą surinkti papildomai apie 50 milijonų litų akcizo ir pridėtinės vertės mokesčio pajamų. Svarstomo įstatymo projekto tikslas – uždrausti nuo laikinųjų prekybos įrenginių (prekystalių, vežimėlių), iš automobilių, stoginėse, kioskuose, paviljonuose, kituose laikinuosiuose statiniuose pardavinėti produktus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra didesnė nei 20 procentų, bei nustatyti atsakomybę už šio draudimo pažeidimą.
Kaip sakė įstatymo pataisas pateikusi parlamentarė Agnė Bilotaitė, įstatymo pataisomis ketinama ženkliai apriboti prekybą kosmetiniu spiritu bei kitomis priemonėmis, kurios, nors ofcialiai skirtos kitiems poreikiams tenkinti, realiai naudojamos kaip alkoholiniai gėrimai.
„Juk jos net gaminamos braškių, persikų skonio. Kam kosmetiniam spiritui skonis? – aiškina A.Bilotaitė. – Su specialistais paskaičiavome, kad apribojus prekybą tokiomis priemonėmis, į biudžetą papildomai būtų surinkta apie 50 mln. litų.“
„Juk jos net gaminamos braškių, persikų skonio. Kam kosmetiniam spiritui skonis? – aiškina A.Bilotaitė. – Su specialistais paskaičiavome, kad apribojus prekybą tokiomis priemonėmis, į biudžetą papildomai būtų surinkta apie 50 mln. litų.“
Lietuvos laisvosios rinkos instituto skaičiavimais, kosmetinės priemonės užima apie 7 proc. alkoholinių gėrimų rinkos. Nors, specialistų vertinimu, kosmetinis spiritas daugiausiai vartojamas svaiginimosi tikslais, jis parduodamas ištisą parą, šalia mokyklų, jį oficialiai gali įsigyti vaikai.
A.Bilotaitė tikisi, kad jos pasiūlytos Alkoholio įstatymo pataisos bus priimtos Seimo pavasario sesijos metu. Už įstatymo pataisų priėmimą svarstymui 2013 metų rudenį pasisakė 87 parlamentarai, prieš buvo 1, 3 susilaikė.
„Manome, kad jei bus priimtos šio įstatymo pataisos, tai tikrai pasitarnaus didesniam akcizų surinkimui. Niekam ne paslaptis, kas dabar perka ir kam naudoja kioskuose pardavinėjamą kosmetinį spiritą. Jei neliks šios nišos, turėtų ženkliai padidėti prekyba legaliu alkoholiu“, – sako Baltijos gėrimų pramonės aljanso vadovas Romas Apulskis.
Bet kokiu atveju, ekspertai neabejoja, tokio įstatymo priėmimas duotų daugiau naudos, nei dabar svarstomi ketinimai tiesiog didinti alkoholio akcizus. Tai rodo ir praktika – 2008 metais padidinus alkoholio akcizus, per penkerius metus jų nesurinkta daugiau 400 mln. litų.
Į galimybę didinti akcizus alkoholiui jau atsargiau žiūri ir patys valdantieji.
„Dabar daug kalbama, svarstomos įvairios idėjos, tačiau kol kas niekas dar netvirtina, kad alkoholio akcizas bus tikrai didinamas, gal didinamas nedidele suma. Žiūrėsime, kas nutiks pagal ankstesnius sprendimus alkoholio akcizui padidėjus nuo balandžio 1-osios, pažiūrėsime, kokie yra vidiniai rezervai. Bet kokiu atveju, didinant mokesčius reikia net ne dešimt, o dvidešimt kartų pamatuoti ir tada kirpti“, – sako Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas.
