Šalis gyvena tarsi ekonominiame kokteilyje. Ji turi mažą nedarbo lygį ir lengvai prieinamus vartojimo kreditus, vis daugiau žmonių patenka į klestinčią šalies viduriniąją klasę. Tačiau kol dešimtys milijonų žmonių išlipa iš skurdo, vis daugiau klausimų kyla dėl šalyje vartojimu pagrįstos kultūros.
Augimą skatina bankai
40 proc. Brazilijos gyventojų labiau linkę pirkti tose parduotuvėse, kurios suteikia galimybę daiktus įsigyti išsimokėtinai. Vien per 2004 -2008 metus išsimokėtinai perkančių brazilų skaičius išaugo dvigubai.
Pastarąjį dešimtmetį efektyvios prieš skurdą nukreiptos programos padėjo pertvarkyti Brazilijos darbo rinką ir padidinti minimalų darbo užmokestį.
„Brazilija anksčiau buvo viena iš šalių, susiduriančių su didžiausia nelygybe“, – prisimena Brazilijos verslo mokyklos ekonomikos profesorius Naercio Mezenes Filho.
190 mln. gyventojų turinti Brazilija garsėja savo milijardieriais magnatais, tokiais kaip kasybos magnatas Eike Batista ar turtingiausias šalies žmogus bankininkas Jorge Paulo Lemannas.
Ir nors turtinė nelygybė vis dar yra nemenka problema Brazilijoje, šalyje jau akivaizdūs pokyčiai, mano Jensas Arnoldas, Brazilijos Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos vadovas.
Šalies gyventojai mato naują tendenciją – apie 10 proc. skurdžiausiam sluoksniui priklausiusių žmonių tampa vidurinės klasės atstovais.
„Vis daugiau žmonių turi geriau apmokamus darbus, gerėja gyvenimo kokybės standartai, ypatingai tiems, kas gyvena žemiau skurdo ribos“, – sako jis.
Didelė dalis brazilų, kurie kažkada gyveno gaujų valdomuose lūšnynuose, dabar turi pajamų įsigyti ne tik pirmojo būtinumo produktų, bet ir kitų prekių: nuo automobilių iki DVD grotuvų.
Ir tai dar ne viskas. Įsigyti norimų daiktų padeda Brazilijos bankai, kurie lengva ranka dalina paskolas tiems, kas turi pastovius darbus.
Pasak ekonomistų, šiek tiek nerimo kelia tai, kad šalies augimas yra paremtas išduotų paskolų augimu.
Šaliai grasina infliacija
Pernai „McKinsey & Company“ atliktas tyrimas parodė, kad 40 proc. Brazilijos gyventojų labiau linkę pirkti tose parduotuvėse, kurios suteikia galimybę daiktus įsigyti išsimokėtinai. Vien per 2004 -2008 metus išsimokėtinai perkančių brazilų skaičius išaugo dvigubai.
Edmundas Amannas, socialinių mokslų docentas Mančesterio universitete, sako, kad nors kol kas nepanašu, jog namų ūkių skolos Brazilijoje galėtų sukelti burbulą, gali būti, kad investuotojai išsigąs krizės Europoje ir JAV ir kuriam laikui nutrauks investicijas.
O N.M.Filho tiki, kad didžiausią rūpestį šaliai turėtų kelti 6,5 proc. siekianti infliacija, kuri paskolas pamėgusiems gyventojams galėtų trenkti kitu lazdos galu, jei ekonomika nustotų augti.
2001 m. Brazilija buvo įtraukta į akronimą BRIK (Braziija, Rusija, Indija, Kinija), kuris nusako greitai besivystančias pasaulio ekonomikas. Jį tuomet sugalvojo tuomet „Goldman Sachs“ dirbęs ekonomistas Jimas O'Neillas.
J. Arnoldas tiki, kad Brazilija turi šviesią ateitį prieš akis: „Manau, kad Brazilija dar šiemet turėtų grįžti į spartaus augimo ciklą.“
