Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Ar ekonominė suirutė Rusijoje Vladimirui Putinui gali būti naudinga?

Vladimiras Putinas ir Ivanas Buvaltsevas
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Vladimiras Putinas ir Ivanas Buvaltsevas
Šaltinis: Lrt.lt
0
Skaitysiu vėliau
A A

Po to, kai pirmadienį, atsidarius rinkoms, Rusijos rublio kursas smuko į istorines žemumas, o Vakarai pagrasino įvesti sankcijas, pasigirdo komentarų – esą pagaliau šalis bus nubausta už neadekvačią karinę intervenciją Kryme. Tačiau skurdi Rusija gali būti naudinga prezidento Vladimiro Putino režimui.

Nors demokratinėse santvarkose gyvenantiems vakariečiams tokia logika gali pasirodyti nepagrįsta, Kremliaus kritikai aiškina, jog V. Putinui neturtinga ir agresyvi Rusija yra patrauklesnė, nes tada ji tampa lengviau kontroliuojama.

JAV žurnale „The New Republic“ prieš kelias dienas publikuotas straipsnis, kurio autoriai yra Rusijoje gerai žinomas satyrinis duetas „KermlinRussia“. Socialiniame tinkle „Twitter“ išgarsėję 29 metų ekonomistas Arsenijus Bobrovskis ir jo gyvenimo partnerė 38 metų Jekaterina Romanovskaja jame rašo, kad per visą savo prezidentavimo laikotarpį V. Putinas kamavosi su neišsprendžiama problema: kaip sustiprinti savo asmeninę valdžią, išnaikinus visas ją ribojančias institucijas, ir tuo pat metu pasiekti ekonomikos augimą.

Pradžioje V. Putinas rėmėsi įspūdingai kilusiomis žaliavų kainomis. Jos leido žymiai sumažinti gyventojų politines ir ekonomines laisves, nes jų pajamos augo nepaisant stiprėjančių režimo gniaužtų. Tačiau 2008 metais prasidėjusi pasaulinė finansų krizė tokią dalykų tvarką pakeitė, o rusų galvose atsiradusi asociacija tarp autoritarizmo ir augančio gyvenimo lygio ėmė bliūkšti.

„Būtent tuo metu V. Putinas nusprendė iš esmės pakeisti savo šalies valdymo strategiją iš „rusiško Pinočeto palyginus laisvos ekonomikos šalyje“ modelio į klasikinę diktatūrą, kurioje žmonėms įsakoma, ką galvoti, su kuo miegoti ir ką laikyti priešu“, – rašo „KermlinRussia“.

Pasak jų, Vakarai dažnai nesuvokia, kad V. Putinui šiandien nebereikia ekonomikos augimo, nes jis jau prieš kurį laiką suprato, jog tai nesuderinama su jo valdžios troškimu. Jis puikiai žino, kad būtent ekonomiškai aktyviausias ir turtingiausias gyventojų segmentas rengė prieš režimą nukreiptus protestus 2011 ir 2012 metais.

V. Putinui šiandien nebereikia ekonomikos augimo, nes jis jau prieš kurį laiką suprato, jog tai nesuderinama su jo valdžios troškimu

V. Putinas taip pat supranta, kad dauguma labiausiai išsilavinusių rusų jau yra emigravę, todėl įvykių eiga, kurioje ekonomikos augimas stabdomas, yra naudinga siekiant sustiprinti patriotizmo jausmą tarp vargingiausių šalies gyventojų.

Iš tokios perspektyvos diktatūroms būdingos išlaidos Sočio olimpiadai, išpuolis prieš Krymą, suvaržyta žiniasklaida ir represijos prieš kritikus atrodo labai logiškai, nes siekis gerinti žmonių gyvenimo kokybę tiesiogiai prieštarauja V. Putino norui amžinai valdyti Rusiją.

Mato problemų

Tačiau su tokiu požiūriu sutinka ne visi. Maskvos Carnegie centro analitikė Lilija Ševcova LRT.lt sakė negalvojanti, kad prastėjanti Rusijos ekonomika gal būti naudinga V. Putinui. Visų pirma todėl, kad tai žymiai sumažintų jo manevrų laisvę.

Šveicarijos bankas „Credit Suisse“ skelbia, kad ginkluotas konfliktas gali kirsti sankcijomis tiekti rusiškas dujas į Europą, o „Bank of America Merrill Lynch“ teigia, jog bendrai dėl įvykių Kryme šalis gali prarasti iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto.

Taigi silpna ekonomika stiprią ir aktyvią kariuomenę turėti norinčiai valstybei nėra naudinga.

„Kalbant apie Ukrainos ekonomiką, situacija yra dvilypė. Viena vertus, ekonominė krizė Ukrainoje leidžia V. Putinui daryti spaudimą. Kitą vertus, kol kas Rusija negali Ukrainai skirti subsidijų. Taigi Rusijos pagalba priklausys nuo situacijos ir veiks tik kaip pasenusios ekonomikos gyvybės linija“, – kalbėjo L. Ševcova.

Kaltina Vakarus

Antradienį surengtoje spaudos konferencijoje V. Putinas sakė, kad rublio silpnėjimas sutampa su bendra tendencija visose besivystančiose rinkose, atsiradusia dėl JAV centrinio banko pareiškimo apie ekonomikos skatinimo stabdymą.

Tuo metu banko „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas pažymėjo, kad Rusijos ekonomikos perspektyvos pablogėjo dėl to, kad pakilimo laikotarpiu ji neišnaudojo galimybių daugiau investuoti, pritraukti užsienio investicijų, nemodernizavo savo ekonomikos. Kaip sėkmės pavyzdį jis pateikė pietryčių Azijos valstybes, kurios lėšų antplūdį sugebėjo panaudoti protingai ir dabar yra kur kas geresnėje padėtyje nei Rusija.

„Rusijos valdžiai skaudu tai pripažinti“, – sakė Ž. Mauricas. Dėl to ji gali bandyti dėmesį nukreipti į kitas problemas, pavyzdžiui, konfliktą Kryme.

Pašnekovas teigė pastebėjęs, kad šiandien situacijos euro zonoje ir Muitų sąjungoje iš esmės apsikeitė vietomis. Europa sveiksta, kai problemos vidurio Azijoje tik gilėja.

Ž. Mauricas taip pat nesutiko su „KermlinRussia“ požiūriu, esą V. Putinas nėra suinteresuotas savo šalies gyventojų gerove. Jo manymu, visų valstybių vadovai siekia, kad jų piliečiai gyventų gerai – jei nevisi, tai bent jau grupė ištikimųjų šalininkų.

Oligarchams nesaldu

Neramumų išsigandę investuotojai nuvertino ne tik Rusijos valiutą, bet ir obligacijas bei šalyje veikiančių įmonių akcijas. Dauguma jų, o taip pat ir per privačias bendroves valdomų valstybinių įmonių, priklauso Rusijos oligarchams. Nosimi žemyn smunkančios akcijų kainos kerta ir per šalies turtingiausiųjų pinigines.

„The Wall Street Journal“ paskaičiavo, kad turtingiausiu Rusijos žmogumi tituluojamas Ališeris Usmanovas, valdantis beveik 47 mlrd. litų turtą, gali turėti rimtų pretenzijų V. Putinui. Jam priklauso 30 proc. mobilaus operatoriaus „MegaFon“ akcijų, o pirmadienį jų kaina smuko 11,7 proc. A. Usmanovas taip pat valdo 11 proc. interneto įmonės „Mail.Ru“ akcijų, jos prarado 15 proc. savo vertės.

Kitas garsus, 44 mlrd. litų turtą valdantis, oligarchas Michailas Fridmanas turėtų nusiminti dėl Rusijos biržoje 9,34 proc. smukusio naftos ir dujų indekso, nes yra šioje srityje veikiančios „Alfa Group“ dalininkas.

Pirmadienį biržoje smuko ir metalo bei kasybos indeksas – 11,2 proc., elektros paslaugų – 17 proc., pramonės – 14,8 proc., transporto – 16,4 proc.

Dėl to keli prakaito lašai ištrykšti turėjo ant šiose srityse dirbančių Viktoro Vekselbergo, Vladimiro Lisino, Leonido Michelsono kaktų.

Tiesa, antradienį, paskelbus, kad kovinės parengties patikrinime dalyvaujanti kariuomenė į savo nuolatinės dislokacijos vietas turėtų grįžti iki kovo 7 dienos, rublio kursas koregavosi ir šiek tiek pakilo, todėl tikėtina, kad ir kiti indeksai ilgainiui turėtų grįžti į sau įprastesnes pozicijas. Žinoma, jei neatsirastų naujų staigmenų.

Lrt.lt
Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką