„Šiuo komunikatu ES pramonės ministrai pabrėžė, kad Europa turi stiprinti savo pramonę ir pritaikyti ją šiandieniams pasaulio rinkos iššūkiams, nes pramonė vis dar išlieka vienu iš pagrindinių Europos ekonomikos sektorių, galinčių prisidėti prie ES konkurencingumo augimo ir darbo vietų kūrimo Europoje“, – sakė ūkio ministras E.Gustas.
Pasak ūkio ministro, Lietuva palaiko ES siekį stiprinti pramonės konkurencingumą. Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai laikotarpiu buvo pateikti pasiūlymai, kaip spręsti pagrindinius pramonės konkurencingumui kylančius iššūkius.
Lietuvos parengtose ES Tarybos išvadose dėl Europos pramonės politikos pabrėžta, kad svarbu šalinti likusias nepagrįstas ir neproporcingas vidaus rinkos kliūtis, užtikrinti nepertraukiamą energijos tiekimą už prieinamą kainą, taikyti nebankinio finansavimo ir kitas finansų priemones, skatinti technologines ir netechnologines inovacijas, telkti viešąsias ir privačiąsias investicijas.
Svarbu išlaikyti bendrąjį požiūrį, kuriam mes visi pritarėme: sukurti patikimą verslo aplinką, kurioje pramonė ir bendrovės Europoje patirtų kuo mažesnę administracinę naštą ir galėtų pasinaudoti didėjančiomis galimybėmis diegti inovacijas.
„Svarbu, kad integruotas požiūris į pramonės konkurencingumą būtų palaikomas jį stiprinant ir kitose atitinkamose ES politikos srityse. Svarbu išlaikyti bendrąjį požiūrį, kuriam mes visi pritarėme: sukurti patikimą verslo aplinką, kurioje pramonė ir bendrovės Europoje patirtų kuo mažesnę administracinę naštą ir galėtų pasinaudoti didėjančiomis galimybėmis diegti inovacijas“, – konferencijoje pažymėjo E.Gustas.
Konferencijos dalyviai sutarė, kad didesnį dėmesį pramonei turi skirti ES Konkurencingumo taryba. Ji turi susitelkti kurdama naują ambicingą Europos pramonės konkurencingumo strategiją – atkreipti dėmesį į pramoninės kooperacijos stiprinimą dalyvaujant pasaulinių vertės grandinių veikloje, į Europos infrastruktūros vystymą transporto, energetikos ir telekomunikacijų srityse, į gamybos sektoriaus, kuris turi kurti pridėtinę vertę ir naujas darbo vietas, reindustrializavimą.
Taip pat akcentuota, kad Europai reikia klimato kaitos ir energijos politikos, kuri būtų orientuota į konkurencingą, tvarų ir saugų tiekimą, kurioje taip pat būtų atsižvelgta į skirtingą konkuruojančių įmonių padėtį dėl nevienodų galimybių apsirūpinti konkurencingais energijos ištekliais.
Europos Komisijos duomenimis, pramonė sudaro daugiau kaip 80 proc. viso Europos eksporto ir apie 80 proc. privačių inovacijų ir tyrimų, o kiekviena papildoma darbo vieta apdirbamojoje gamyboje sukuria nuo 0,5 iki 2 darbo vietų kituose sektoriuose. 2012 m. Europos Komisija paskelbė ES reindustrializavimo strategiją, kuria siekiama iki 2020 m. 5 proc. padidinti ES BVP dalį, gaunamą iš apdirbamosios pramonės.
