Seimas, skubotai priėmęs nemažai įstatymų pakeitimų, iki kovo pradžios turės apsispręsti ir dėl aukštojo mokslo reformos, kurią projektuoja ŠMM.
Jau nuo šių metų rugsėjo stodami į aukštąsias mokyklas patys gabiausi ir aukščiausiais balais įvertinti abiturientai atsineš vadinamuosius studentų krepšelius, iš kurių valstybės finansavimą gaus visam studijų laikotarpiui. Tai reiškia, kad nebeliks rotacijos nei tarp mokančiųjų už mokslą, nei tarp „krepšelių“ savininkų – jei pradėdamas studijuoti nepakliuvai į valstybės finansuojamųjų būrį, vadinasi, ir visus studijų metus neturėsi galimybės, nors ir pasigerinęs vertinimo balus, tarp jų patekti.
Kol kas niekas negali pasakyti, nei kiek ši reforma kainuos skylėtam valstybės biudžetui, nei į kiek „krepšelių“ galės pretenduoti šių metų abiturientai, nei kokia suma į juos bus įdėta. Manoma, jog didžioji dalis „studentų krepšelių“ nukeliaus į kelis pagrindinius šalies universitetus, maža to, neišvengiamai kils studijų kaina.
ŠMM tikina, kad studentams palanki paskolų sistema sudarys galimybę visiems norintiems įgyti aukštąjį išsilavinimą. Tačiau kol kas nežinoma, ar bankai bus pasirengę nuo rugsėjo dalyti pirmakursiams paskolas.
Bijo nelygios konkurencijos
Vilniaus pedagoginio universiteto (VPU) mokslo prorektorius prof. ha“bil. dr. Rimantas Želvys LŽ teigė, jog „studento krepšelis turėtų skatinti konkurenciją tarp aukštųjų mokyklų, be to, jį galima vertinti kaip aiškesnį būdą skirstyti valstybės pinigus, kai finansavimą gauna konkretus asmuo, o ne institucija. Prorektorių džiugina ir švietimo ministro pažadas, kad „krepšelis“ bus pilnesnis negu dabartinis universitetų finansavimas, kai viena valstybės mokama studento vieta yra padengta tik 47 proc. reikiamų lėšų.
Jau nuo šių metų rugsėjo stodami į aukštąsias mokyklas patys gabiausi ir aukščiausiais balais įvertinti abiturientai atsineš vadinamuosius studentų krepšelius, iš kurių valstybės finansavimą gaus visam studijų laikotarpiui.
„Nors krepšelis skatins konkurenciją, pervertinti jo nereikėtų. Konkurencija galima tik tose srityse, kur ji įmanoma. Pavyzdžiui, vadybos specialybės mokoma daugelyje aukštųjų mokyklų, todėl studijų programos gali konkuruoti, o studentai – rinktis. Tačiau yra daug studijų programų, kurioms nėra su kuo konkuruoti, tarkim, muzikai – juos rengia tik Lietuvos muzikos ir teatro akademija, arba oreivystė – parengia tik Vilniaus Gedimino technikos universitetas. Todėl šiuo atveju „krepšelis“ nieko nekeičia, nes nėra konkurencijos. Studentas savo „krepšelį“ neša ten, kur nori, o tai gali sukelti didelę disproporciją tarp aukštųjų mokyklų. Tarkim, būsimas studentas nori mokytis matematikos. Galima daryti prielaidą, kad 95 proc. abiturientų, gaunančių šioms studijoms „krepšelius“, nuneš juos į Vilniaus universitetą (VU). Tuomet VU „braškės per siūlės“ dėl didžiulio studentų skaičiaus – iškils ir auditorijų, ir dėstytojų vadovavimo studentų darbams problema“, – dalijosi mintimis prorektorius R.Želvys.
Nežino, kaip planuoti
Profesorius taip pat pažymėjo, kad kol kas neaiški ir „studento krepšelio“ sandara. Jo nuomone, jeigu „krepšelių“ dydis bus skirtingas įvairioms specialybių grupėms, kils socialinio teisingumo problema. VPU prorektorius aiškino, kad krepšelio įvedimas komplikuoja ir mokyklų darbo planavimo procesą, nes dabar aukštosios mokyklos negali prognozuoti, kiek studentų pasirinks vieną ar kitą universitetą. Sunku numatyti net tai, kiek abiturientų ateis į mokamas vietas. „Mano manymu, studentas labai gerai pagalvos, ar jam ne labiau apsimoka imti paskolą Anglijoje ir mokytis ten. Tie, kurie skolinsis Lietuvoje ir liks čia studijuoti, vis tiek nepadengs visos studijoms reikalingos sumos. Taip tik sakoma, kad studentas sumoka visą studijų kainą, iš tikrųjų jis padengia tik mokymosi išlaidas, o valstybė skiria lėšų patalpų, administravimo ir visoms kitoms ūkio reikmėms. Iškyla labai daug klausimų, į kuriuos atsakymų tikimės sulaukti geriausiu atveju rugsėjį, kai jau paaiškės stojamųjų egzaminų rezultatai“, – apibendrino R.Želvys.
Didesnė kaina problemų nesumažins
Vilniaus universiteto rektorius akademikas Benediktas Juodka ir Senato pirmininkas prof. Vygantas Pšibilskis kreipėsi į aukščiausius šalies vadovus ir paragino skubiai spręsti esminius šalies mokslo bei studijų klausimus. Jų rašte teigiama, jog neturėtų būti puoselėjamos iliuzijos, kad smarkiai didinant už studijas mokančių asmenų skaičių ir įmokų dydį savaime sustiprės konkurencija tarp aukštųjų mokyklų ir tai neva padės išspręsti ne tik finansines, bet ir studijų kokybės problemas.
Kreipimesi pabrėžiama, kad toks požiūris į reformos tikslus ir jos įgyvendinimo būdus yra vienašališkas ir siauras, nes ignoruojami kiti ne mažiau svarbūs aspektai, todėl reforma negali būti sėkminga.
Apie miglotą ir visiškai neaiškią ateitį įsigaliojus aukštojo mokslo reformai kalbėjo ir Klaipėdos universiteto (KU) Studijų departamento direktorius Arvidas Masiulis. Jis LŽ sakė, kad šiandien vis dar neturi konkrečios informacijos apie „studento krepšelio“ veikimo principą, todėl net nežino, ką prognozuoti rugsėjo mėnesiui.
A.Masiulis neabejoja, kad KU problemų neišvengs. „Bandome prognozuoti, tačiau dėl informacijos trūkumo nieko negalime nuspręsti arba ruoštis naujovėms. Sunku pasakyti, koks bus stojančiųjų srautas, kokias specialybes jie rinksis, kiek studentų atsineš "krepšelius", tad nėra aišku ir dėl dėstytojų darbo krūvio“, – apibūdino neaiškią KU padėtį Studijų departamento direktorius.
Resursų rado
ŠMM viceministrė Nerija Putinaitė LŽ pasakojo, kad galutinis „studentų krepšelių“ skaičius paaiškės tik po stojamųjų, todėl ministerija rengia aukštosioms mokykloms rekomendacijas, kaip elgtis tokioje neaiškioje situacijoje. Krepšelio vertė kol kas taip pat nežinoma. Tačiau, pasak viceministrės, į jo kainą turės įeiti dėstytojų atlyginimai, studijų prekės ir paslaugos bei studentų skatinimo lėšos. N.Putinaitė tvirtino, kad aukštųjų mokyklų administracinės ir ūkio išlaidos bus padengiamos atskirai iš valstybės biudžeto, o jų finansavimo dydis nesikeis.
„Šių metų biudžete papildomai skirti 36 mln. litų „studentų krepšeliams“, jiems priskaičiuota tik nedidelė dalis administracinių lėšų. Kad studijų kaina iš tiesų būtų padengta 100 proc., iš ŠMM vidinių resursų dar papildomai rasta 15 mln. litų šių metų pirmakursiams. Iki tol lėšos buvo išskiriamos atskirai ūkio ir administracinėms reikmėms, taip pat už studijas, kurių kaina buvo skaičiuojama pagal Vyriausybės metodiką, tačiau dėl pinigų trūkumo valstybė dengė tik pusę jų kainos. Taip atsitikdavo dėl to, kad lėšos, skirtos finansuojamoms vietoms, būdavo išskaidomos po universitetus ir jų neužtekdavo. Dabar skirstant pinigus bus atsižvelgiama į tai, kiek valstybė šiais metais yra numačiusi lėšų studijoms. Skaičiuojame, kad valstybės finansuojamų vietų bus tiek, kiek jų galės būti mokama 100 proc.“, – aiškino N.Putinaitė.
Pasak viceministrės, „krepšeliai“ bus skirti skirtingoms mokslų sritims – humanitarinių, socialinių, menų, fizinių, medicinos ir technologijų. Kadangi pinigai bus dalijami pagal atskiras mokslų sritis, tikimasi, kad konkurencija vyks ne tarp jų, o tam tikros mokslo srities viduje. Tai reiškia, jog, pavyzdžiui, filologas nekonkuruos su mediku.
Su bankais dar nesiderėjo
Nauja aukštojo mokslo reforma žada studentams ir palankiomis sąlygomis teikiamas paskolas. Tačiau viceministrė prisipažino, kad vis dar neaiškios nei kreditų gavimo sąlygos, nei tai, ar atsiras bankų, pasirengusių teikti juos jau šiemet. Kaip žinoma, šiuo metu bankai itin sugriežtino paskolų teikimo sąlygas. Jie beveik neskolina pinigų nei būstui, nei automobiliui įsigyti, net 10 tūkst. litų vartojamąją paskolą pavyksta gauti ne kiekvienam dirbančiam ir nuolatinių pajamų turinčiam gyventojui.
„Šiuo klausimu dirbanti darbo grupė iki vasario mėnesio turi parengti rekomendacijas. Tuomet valstybė įvertins, kokiomis sąlygomis galima teikti tas paskolas. Darbo grupė numatys ne tik jų gavimo ir grąžinimo sąlygas, bet ir kiek tai kainuos valstybei. Tik tuomet bus deramasi su bankais“, – dėstė N.Putinaitė.
