Tyrimo duomenimis, 21 proc. įmonių jau dabar mažina atsiskaitymus grynaisiais pinigais ir aktyviau siūlo klientams atsiskaityti mokėjimo kortele, dar tiek pat (21 proc.) įmonių atstovų teigia, kad ketina skatinti klientus pereiti prie mokėjimų negrynaisiais pinigais, ypač po Naujųjų metų.
„Šiuo metu didžioji grynųjų pinigų dalis į įmones patenka iš gyventojų. Artėjant euro įvedimo datai bei nuo sausio 1 d. jau perėjus prie euro valiutos gyventojai skubės išleisti turimus litus, todėl grynųjų pinigų srautai įmonėse neabejotinai išaugs“, – atkreipė dėmesį „Swedbank“ Verslo bankininkystės tarnybos vadovas Dainius Vilčinskas.
Pasak D.Vilčinsko, įmonės taip pat turės apsirūpinti ne tik reikiamu litų, bet ir eurų grynųjų pinigų kiekiu. Verslininkams tai reikš ne tik papildomus rūpesčius apsirūpinant grynaisiais, bet ir padidėjusias išlaidas jų inkasavimui bei saugojimui.
Išeitis – el. mokėjimai
Artėjant euro įvedimo datai bei nuo sausio 1 d. jau perėjus prie euro valiutos gyventojai skubės išleisti turimus litus, todėl grynųjų pinigų srautai įmonėse neabejotinai išaugs, – teigė Dainius Vilčinskas.
83 proc. apklausoje dalyvavusių įmonių su tiekėjais atsiskaito pavedimu, ir tik kas dešimta įmonė – grynaisiais pinigais (10 proc.). Visgi įmonių klientai elektroniniu būdu moka rečiau – tyrimo duomenimis, daugiau nei pusės (54 proc.) mažmeninės prekybos sektoriaus įmonių klientai vis dar atsiskaito grynaisiais pinigais.
Kaimyninėje Estijoje ir Latvijoje nacionalinės valiutos keitimo laikotarpiu elektroninių mokėjimų apyvartos išaugo. „Swedbank“ duomenimis, Estijoje per pirmuosius naujosios valiutos metus mokėjimo kortelių operacijų skaičius padidėjo 15 procentų, o Latvijoje, lyginant 2013 m. ir 2014 m. sausio mėn. duomenis, – 20 procentų.
„Keičiantis nacionalinei valiutai, mokėjimas kortele yra ypač patogus būdas valdyti savo lėšas tiek kortele atsiskaitantiems klientams, tiek juos aptarnaujantiems prekybininkams. Todėl raginame verslininkus pasinaudoti šia pamoka ir skatinti elektroninius mokėjimus iš anksto, kad perėjimo prie naujos valiutos procesas taptų paprastesnis“, – pataria D.Vilčinskas.
Elektroninius mokėjimus labiausiai linkusios naudoti didmeninės prekybos įmonės – 94 proc. šių bendrovių atsiskaito su tiekėjais pavedimu, o jų klientų, atsiskaitančių negrynaisiais, siekia 84 proc. Taip pat beveik visos įmonės, turinčios 50 arba daugiau darbuotojų, atsiskaito su tiekėjais pavedimu (97 proc.), šių įmonių klientų, atsiskaitančių negrynaisiais – 77 procentai.
Ragina neatidėlioti
Keičiantis nacionalinei valiutai, mokėjimas kortele yra ypač patogus būdas valdyti savo lėšas tiek kortele atsiskaitantiems klientams, tiek juos aptarnaujantiems prekybininkams, – patarė D.Vilčinskas.
D.Vilčinskas primena, kad įmonių vadovai turėtų jau dabar planuoti apskaitos ir kasos sistemų pritaikymo eurui darbus ir iš anksto dėl to susitarti su paslaugų teikėjais. Įmonės, atidėjusios sistemų paruošimą paskutiniam metų mėnesiui, kai šias paslaugas teikiančių įmonių užimtumas bus padidėjęs, gali nespėti laiku pasiruošti. Taip pat tikėtina, kad išaugs tokių paslaugų kainos.
Atlikta apklausa rodo, kad pasiruošimo eurui veiksmus šiuo metu planuoja arba jau vykdo 82 proc. elektroniniu būdu atsiskaitančių įmonių ir 73 proc. naudojančių grynuosius pinigus. Daugiausia įmonių atstovų (48 proc.) planuoja atlikti pakeitimus buhalterinės apskaitos programoje, 42 proc. ruošiasi kainų perskaičiavimui iš litų į eurus, 35 proc. planuoja informuoti klientus apie numatomus pakeitimus perėjimo laikotarpiu. Beveik trečdalis (35 proc.) įmonių teigia planuojančios IT sistemų pritaikymą eurui.
