„Tęsiame susitikimus su potencialiais investuotojais, su įmonėmis, kurios domisi ne tik stadionų statyba Vilniuje, bet ir viešbučiais, biurais ar infrastruktūros objektais. Susitikimas su lenkų investuotojais – vienas tokių“, – sakė A.Zuokas.
Anot jo, Lenkijos verslininkai yra susipažinę su sporto infrastruktūros objektais sostinėje. Be to, yra sukaupę rimtą patirtį, kai statė keturis futbolo stadionus Lenkijoje prieš šįmet vyksiantį Europos futbolo čempionatą. A.Zuokas sako, jog lenkai domisi tiek nacionaliniu ir Žalgirio stadionais, tiek Futbolo akademijos objektais.
Meras kol kas konkrečiai neįvardija, kuris futbolo stadionas Vilniuje bus plėtojamas. Esą minčių yra įvairių, suburta speciali darbo grupė, kuri analizuoja Žalgirio stadiono perėmimą savivaldybės žinion. Šiuo metu stadioną valdo Ūkio banko investicinės grupės kontroliuojama bendrovė Žalgirio sporto arena.
Daugiau kaip du dešimtmečius rutuliojama nacionalinio stadiono statybų idėja vis dar labai miglota, o šalia miesto centro esančiame tuščiame žemės sklype įleisti stadiono pamatai atrodo nykiai. Prieš kelis mėnesius sostinės vicemeras Romas Adomavičius tvirtino, kad gaivinti stadiono statybas bus bandoma traukiant privačius investuotojus ir visiškai atsisakant valstybės paramos. Politikas tvirtino, kad galutinė objekto kaina gali siekti apie 350 mln. litų.
Be nacionalinio stadiono, lenkai šią vasarą galutinai baigs statyti ir dar tris stadionus Gdanske, Vroclave ir Varšuvoje. Visi jie turės ne mažiau kaip 40 tūkst. vietų.
