Diplomatams ir verslininkams ministras sakė, kad ši atranka padės labiau atverti duris kitoms investicijoms, rašo delfi.lt.
„Turime išspręsti daugelį klausimų, susijusių su statybomis, aplinkosauga, reaktoriaus transportavimu į Visaginą. Tam prireiks ir teisės aktų pokyčių, galbūt reikės peržiūrėti mokestinius klausimus. Tai savo ruožtu pagerins ir bendrą investicinį klimatą“, – teigė ministras.
Pasak A.Sekmoko, rinkdamasi investuotoją Lietuva turės pakeisti požiūrį į investicijas ir atidžiau įsiklausyti į partnerių poreikius.
„Iki šiol dažniausiai diktuodavome ir nurodinėdavome investuotojams, ko iš jų norime. Turime pakeisti požiūrį ir bendradarbiauti, suprantama, saugodami valstybės interesus. Geriausias būdas tai padaryti – klausytis jų poreikio ir ieškoti abiems pusėms priimtinų sprendimų“, – teigė A.Sekmokas.
Vienas iš tokių poreikių, pasak jo – siekis, kad investuotojas taptų būsimos AE dalininku ir tokiu būdu prisiimtų lygiavertę atsakomybę su kitais projekto partneriais.
„Būsimasis projektas turi būti vienodai naudingas visoms jo šalims – tiek Lietuvai, tiek būsimam strateginiam investuotojui, tiek mūsų partneriams Latvijai, Estijai ir Lenkijai“, – teigė ministras.
Sausį Energetikos ministerija išsirinko penkis potencialius investuotojus į AE. Jų pasiūlymų ministerija planuoja sulaukti balandį, iš jų išsirinks vieną ar du partnerius, su kuriais tęs derybas. Planuojama, kad vienas naujos AE reaktorius galėtų kainuoti apie 3–5 mlrd. eurų (10,3–17,2 mlrd. litų).
