47 ha pramonės parkas, dabar tapęs laisvąja ekonomine zona, iki šiol stovi tuščias. Sutvarkytas privažiavimas, įvestos komunikacijos, bet kai kas išgrobstyta ilgapirščių, todėl dabar saugoma ir atstatoma. Žadama baigti asfaltuoti kelią, sutvarkyti elektros tiekimą.
„Kabeliai nutiesti, bandymai padaryti, belieka paduoti įtampą“, – sako UAB „Indastrus“ darbų vykdytojas Algirdas Janikūnas.
Darbų atnaujinimo priežastis – atsiradęs laisvosios ekonomikos zonos operatorius, tai – bendrovė „Panevėžio laisvoji ekonominė zona“, siejama su „Ogmios“ grupe, Panevėžyje valdančia prekybos ir pramogų centrą „Babilonas“.
„Operatorius kreipėsi į miesto savivaldybę, kad mes jiems išnuomotume LEZ teritoriją jų veiklai. Šiuo metu su operatoriumi parengtos sutartys žemės nuomai ir infrastruktūros priežiūrai yra derinimo stadijoje“, – teigia Panevėžio savivaldybės Ekonomikos ir turto skyriaus vedėjas Antanas Stoka.
LEZ operatoriaus atstovai tvirtina netrukus pritrauksiantys verslininkų, vystančių pramonę ir logistiką. Investuotojų tikimasi rasti ir pavasarį vyksiančioje nekilnojamojo turto investicijų parodoje Kanuose.
Perleidę verslo inkubatoriaus atgaivinimą verslininkams, savivaldybės atstovai sako lengviau atsikvėpę, mat prieš naujuosius iš LEZ pasitraukė kelios ketinusios čia investuoti bendrovės – pieno ir daržovių perdirbėjai. Vieni teisinasi pasikeitusiais planais, kiti nesulaukė sutvarkytos infrastruktūros.
Kada pirmoji įmonė įsikurs Panevėžio LEZ, kol kas neaišku. Jo valdytojai tikisi, kad pavasarį norvegų kapitalo įmonė „Devold“, gavusi beveik 5 mln. Lt paramą iš Ūkio ministerijos, pradės statyti naują fabriką. Iš viso laisvojoje ekonominėje zonoje žadama įdarbinti apie 2 tūkst. žmonių.
