„14 ministerijų turi 347 pavaldžias institucijas, tačiau Seimo Audito komitetui pateiktos ataskaitos byloja, kad vien pernai ekspertams ir galimybių studijoms išleista 11 milijonų eurų“, – iš tribūnos Seime ketvirtadienį sakė prezidentė.
Kritikuojama kanceliarija sureagavo greitai
Vėliau, Vyriausybės valandoje Seime, premjeras paaiškino, kad praėjusiais metais kanceliacija turėjo padidinti išlaidas IT sistemų analizei, siekiant atremti informacines atakas.
„Kanceliarija suskubo užkirsti tam kelią, o dabar yra peikiama dėl to“, – piktinosi Algirdas Butkevičius. Taip pat lėšų skirta ekspertams, siekusiems suvaldyti situaciją šilumos ir elektros rinkoje.
Vyriausybės kanceliarijos išlaidoms įtakos turėjo ankstesni pačios Prezidentės įvardinti prioritetai. Vyriausybės kanceliarija taip sureagavo į prezidentės kritiką. Kanceliarijos komentare teigiama, kad prezidentės kalboje neįvardinta, jog tokį padidėjimą lėmė dviejų svarbių sutarčių igyvendinimas.
Vyriausybės kanclerio Almino Mačiulio teigimu, LRVK šiems tikslams išleido 568 eurus, 2015 m. – per 20 tūkstančių eurų.
„Siekiant sustiprinti Kanceliarijos informacinių sistemų kibernetinį saugumą 2015 m. buvo atlikta neeilinė plačios apimties informacinių sistemų ir technologinio pažeidžiamumo rizikos analizė, kuri apėmė išorinio kompiuterinio tinklo (WAN) perimetro saugos patikrinimą, įsilaužimų prevencijos analizę, vidinio tinklo (LAN) infrastruktūros ir interneto svetainės www.lrv.lt saugos patikrinimus“, – teigiama pranešime.
Rizikos analizę, pasak kanclerio, atliko nepriklausomi sertifikuoti ekspertai, naudojantis specializuota programine įranga.
Analizės pagrindu buvo sustiprintas LRVK informacinių sistemų saugumas nuo įsilaužimo. Sutarties vertė – 8288 eurai.
„Iki pernai metų, kol įsilaužimų į informacines sistemas skaičius nebuvo ženkliai padidėjęs, mes patys savo jėgomis kasmet atlikdavome tam tikrus įsilaužimo testus. Bet situacija yra pasikeitusi, kaip pati prezidentė sako – „laikas nebelaukia“, – sako Vyriausybės kancleris A.Mačiulis.
Pirko teisines paslaugas
Kita dalis kanceliarijos lėšų ekspertams panaudota sprendžiant Lietuvos Respublikos ginčą su UAB „Reenergy“ – 2015 m. buvo pirktos teisinės paslaugos atsakant į UAB „Reenergy“ pretenziją.
„Vyriausybė, siekdama užtikrinti visuomenei itin jautrių šilumos ir komunalinių atliekų sektorių valdymo skaidrumą, 2014 metais iniciavo teisės aktų pakeitimus, numatančius didesnį valstybės dalyvavimą organizuojant šių sektorių valdymą.
Kaip žinote, buvo pavesta valstybei įgyvendinti strateginius komunalinių atliekų tvarkymo ir bendros šilumos ir elektros gamybos (kogeneracija) elektrinių projektus Vilniuje ir Kaune. Dėl minėtų pakeitimų su „Icor“ siejama kompanija UAB „Reenergy“ 2014 metais pateikė ketinimus kreiptis prieš Lietuvos Respubliką į Vašingtono arbitražą siekiant prisiteisti galimai patirtą 210 mln. litų žalą. todėl Vyriausybės kanceliarija minėto ginčo sureguliavimui 2014 m. inicijavo teisinių paslaugų pirkimą““, – sako Vyriausybės kancleris.
Reikėjo bylai su „Gazprom“
Seimo Audito komiteto duomenimis, išlaidos įvairiems samdomiems ekspertams iš tiesų auga smarkiai. Čia nepralenkiama yra Energetikos ministerija, kuri ekspertams skyrė 7,3 mln. eurų.
Energetikos ministro patarėjas Mantas Dubauskas 15min paaiškino, kad beveik visas ministerijos išlaidas ekspertams sudarė atlygis teisininkams už paslaugas Lietuvos arbitraže su „Gazprom“. Arbitraže siekiama žalos atlyginimo dėl taikytos nesąžiningos dujų kainos.
Lietuva siekia įrodyti, kad dujų koncernas „Gazprom“ Lietuvai taikė politinę, o ne ekonominę kainą. Be to, Energetikos ministerija ir ankstesnėje vyriausybėje ekspertams išleisdavo ženklią sumą lėšų, pavyzdžiui, teisinėms kontoroms už įstatymų projektų rengimą.
Lietuvos mokslo taryba ekspertus pernai samdė už 1,1 mln. eurų, Žemės ūkio ministerijai prireikė 470 tūkstančių eurų, Finansų ministerijai – 321 tūkst., Kultūros ministerijai – 310 tūkst., Nacionalinė teismų administracija ekspertams išleido 277 tūkst. eurų.
Seimo Audito komiteto narė Jolita Vaickienė 15min teigė, kad tendencija akivaizdi – išlaidos įvairiems ekspertams auga. „Jie rengia ir finansines ataskaitas, ir įstatymų projektus, ir viešųjų pirkimų konkursus“, – vardino parlamentarė.
Pasak jos, tokius darbus atlikti ministerijų ar jų įstaigų darbuotojai. „Jie juk kelia kvalifikacijas, dalyvauja kursuose, vyksta į komandiruotes. Tam išleidžiama daug pinigų, tačiau darbus vis tiek atlieka ekspertai iš šalies“, – stebėjosi Audito komiteto narė.
