„Jei 2013 metų pabaigoje, tvirtinant biudžetą, Finansų ministerija būtų prognozavusi tiksliai, tai yra būtų numačiusi, kad praėjusių metų valdžios sektoriaus deficitas siekė tik 2,2proc. BVP, Vyriausybė ir Seimas 2014 metų biudžetą pagal Fiskalinės drausmės įstatymą būtų privalėję tvirtinti su 1,2 proc. deficitu (dabar numatytas 1,9 proc.). Kitaip sakant, netikslaus prognozavimo pasekmė – valdžios išlaidos šiemet numatytos maždaug 800 mln. litų didesnės nei reikalauja Fiskalinės drausmės įstatymas“, – teigė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Pasak jo, išaiškėjo, kad Fiskalinės drausmės įstatymas turi spragą, kuri gali skatinti politikus labai pesimistiškai vertinti finansinius rodiklius, taip sudarant galimybes daugiau pinigų išleisti.
