„Saulės energijos supirkimo kaina gerokai užkelta, priimdami sprendimą statyti saulės jėgainę mes į šią kainą nesiorientuojame. Ji nereali“, – „Verslo žinioms“ sakė B.Lubys.
Jo nuomone, objektyviai nustatyti saulės energijos supirkimo kainos neįmanoma, nes Lietuva neturi nė vienos bent kiek didesnius pajėgumus turinčios ir ilgiau veikiančios jėgainės. Jis aiškina, jog nustatant supirkimo kainą pagrindiniu kriterijumi turėtų tapti atsiperkamumas – jėgainė turėtų atsipirkti ne ilgiau kaip per 10 metų. Tačiau apskaičiuoti atsiperkamumo neįmanoma, nes Lietuvoje kol kas instaliuota ne daugiau kaip 0,5 megavatų pajėgumų.
Koncernui „Achemos grupė“ priklausanti saulės jėgainė iškils Kretingos rajone, ten koncernas yra įsigijęs kelis šimtus hektarų žemės. Be to, šioje vietoje yra galimybė nesunkiai prisijungti prie skirstomųjų tinklų.
Statybos, pasak B.Lubio, prasidės, kai tik dėl finansavimo bus sutarta su bankais. Projektui, kurio vertė siektų 10 mln. litų, prašoma paskolinti 7,5–8 mln. litų, tačiau bankai šiuo metu sutinka skolinti tik pusę reikalingos sumos. Su bankais tikimasi susitarti per pusmetį ar trumpiau.
Europinės paramos saulės jėgainių statybai šiandien laukia beveik 80 ūkininkų, o prisijungti prie skirstomųjų tinklų prašymus yra pateikę per 400 būsimųjų energetikų – dukart daugiau nei prieš keletą mėnesių.
Valstybė šiuo metu yra įsipareigojusi supirkti visą išgaunamą saulės energiją ir priklausomai nuo jėgainės galingumo mokėti 1,51–1,62 lito už kilovatvalandę.
