Kauno oro uosto plėtros ir eksploatacijos direktorius Jonas Gurskas sakė, kad kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcija – unikalus projektas. Mat rekonstrukciją vykdžiusių bendrovių darbuotojai galėjo dirbti tik naktimis – nuo 24 iki 6 valandos.
„Jie turėjo susiplanuoti darbus taip, kad per naktį suspėtų atnaujinti tam tikrą tako dalį ir oro uostas 6 val. ryto vėl galėtų veikti be jokių trikdžių“, – kalbėjo J.Gurskas. Jo teigimu, gerai pavykusi rekonstrukcija padeda užtikrinti skrydžių saugumą ir patogų lėktuvo nusileidimą, nesukeliantį prastų pojūčių keleiviams.
Darbus baigė anksčiau
Kauno oro uosto kilimo ir tūpimo tako rekonstrukciją vykdė kelių infrastruktūros grupei „Tiltra Group“ priklausanti didžiausia Lietuvoje kelių tiesimo ir tiltų statybos bendrovė „Kauno tiltai“ kartu su bendrove „Panevėžio keliai“.
Pasak „Kauno tiltų“ technikos direktoriaus Vitalijaus Popovo, darbai buvo įgyvendinti be trukdžių ir baigti pora savaičių anksčiau.
Tam, kad tako rekonstrukcija būtų baigta, bendrovės turėjo įgyvendinti vadinamąjį antrą rekonstrukcijos etapą, kurio vertė 22,4 mln. litų. Projektas finansuotas iš Europos Sąjungos (15,7 mln. litų), valstybės biudžeto (2,8 mln. litų) ir Kauno oro uosto (3,9 mln. litų) lėšų.
ES parama skirta iš 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos pagal Susisiekimo ministerijos administruojamą priemonę „Tarptautinių oro uostų keleivių terminalų išplėtimas, skrydžių saugos ir aviacijos saugumo priemonių diegimas“.
Darbai – ir Vilniaus oro uoste
Nuo kitų metų atnaujinimo darbai vyks ir Vilniaus oro uose. Pigiausią pasiūlymą pateikusi Vilniaus kelių ir inžinerinių tinklų tiesimo bendrovė „Fegda“ laimėjo Vilniaus oro uosto perono dangos atnaujinimo konkursą.
„Fegdos“ valdybos pirmininkas Arvydas Gribulis teigė, kad sutartį su oro uostu planuojama pasirašyti po lapkričio 18 dieną įvyksiančio bendrovės valdybos posėdžio, o pradėti darbus – nuo kitų metų.
Preliminari perono rekonstrukcijos vertė siekė 45,875 mln. litų.
Vilniaus oro uosto perono atnaujinimui gali būti skirta daugiausia 27,705 mln. litų Europos Sąjungos paramos lėšų ir 4,888 mln. litų valstybės paramos.
 |
