Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Balandį būsimųjų pensininkų sąskaitos pasipildė 43 mln. litų

Šių metų balandį būsimųjų šalies pensininkų kaupiama suma vėl stabiliai didėjo – jų privačiose sąskaitose lėšos išaugo 43 mln. litų. Balandžio mėnesio duomenimis, bendras beveik milijono dabartinių dirbančiųjų, kaupiančių lėšas senatvei, valdomas turtas viršijo 3,5 milijardus litų, teigiama išplatintame pranešime.

„Toliau kylant rinkoms, stabiliai auga ir mūsų šalies būsimųjų pensininkų labiau aprūpintai senatvei kaupiamos lėšos. Ilgainiui valstybės mokama pensija ir II pakopos pensijų sistemos lėšos vis labiau papildys viena kitą, todėl pajamos iš skirtingų šaltinių būsimiesiems pensininkams garantuos didesnį finansinį stabilumą senatvėje. Žinant, kad lėšos investuojamos pagal dalyvio pasirinktą strategiją, galima tikėtis, kad kaupiamos lėšos bus apsaugotos nuo infliacijos poveikio“ – teigia Investicijų valdymo įmonių asociacijos prezidentas Šarūnas Ruzgys.

Nuo Pensijų kaupimo sistemos pradžios 2004–aisiais ne tik buvo kompensuoti ankstesnių laikotarpių nuosmukiai, bet ir gauta pelno, šiuo metu uždirbta suma siekia 163 mln. litų. Tokia suma pensijų kaupimo sąskaitose yra daugiau pinigų nei jų buvo pervesta iš „Sodros“.

„Pensijų kaupimo sistema sparčiai bręsta – per paskutinius keletą metų dėl konkurencijos smarkiai sumažėjo atskaitymai, todėl valdytojai būsimiems pensininkams jau uždirba daugiau nei kainuoja pačios Sistemos išlaikymas“, – sakė Š.Ruzgys. Europos sąjungos ir Pasaulio banko duomenimis, Lietuvoje patvirtinti atskaitymai yra vieni mažiausių regione – didesni mokesčiai taikomi tokiose šalyse, kaip Estija, Latvija, Bulgarija.

Prie sistemos ilgalaikiškumo ir dar spartesnio augimo neprisidėjo Vyriausybės sprendimas sumažinti įmokas į būsimųjų pensininkų sąskaitas. 2008 m. pabaigoje Vyriausybė nusprendė sumažinti „Sodros“ įmokas į pensijų fondus nuo 5,5 iki 3 proc., o 2009 m. viduryje – jau tik iki 2 proc. Dėl to į būsimųjų pensininkų kaupiamąsias sąskaitas 2009 metais buvo pervesta keliais šimtais milijonų litų mažiau.

Šiuo metu Lietuvos būsimųjų pensininkų sukauptas turtas siekia maždaug 3,8 proc. šalies BVP. Palyginimui, Latvija turi sukaupusi 5,2 proc., Estija – 5,7 proc., Lenkija – 10,1 proc. Vakarų Europos šalyse šis skaičius siekia dar didesnius skaičius: Olandijoje – 120 proc. BVP, Šveicarija – 113 proc. Europos pensinio aprūpinimo federacija, išanalizavusi padėtį 21–oje Europos šalyje, kurioje veikia pensijų kaupimo sistemos, kuriose iš viso dalyvauja 58 mln. žmonių, padarė išvadą, kad Europos šalys turi didinti įmokas į pensijų fondus, nes sukauptos sumos yra labai nevienodos.

Pensijų kaupimo sistema sukurta 2003 metais, siekiant išvengti „Sodros“ mokumo krizės po kelių dešimtmečių, kai, remiantis ekspertų prognozėmis, pensininkų skaičius, lyginant su dirbančiaisiais, smarkiai išaugs. Sistema leidžia laisva valia pasirinkusiems dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje dirbantiesiems sukaupti kapitalą papildomai pensijai, kuri būtų mokama šalia gaunamos iš „Sodros“.
 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius