Pirmąjį 2009 m. ketvirtį Lietuvos naujų automobilių rinkoje pirmavo „Mitsubishi“ markė (274 vnt.), antrąją vietą užėmė „Ford“ (243 vnt.), o ilgalaikė lyderė „Volkswagen“ liko tik trečia (214 vnt.). Tuo tarpu Latvijoje „Volkswagen“ įsitvirtino pirmoje vietoje (262 vnt.), aplenkusi „Ford“ (196 vnt.) ir „Toyota“ (143 vnt.). Estijoje taip pat užtikrintai pirmavo „Volkswagen“ (406 vnt.), antroje vietoje liko „Toyota“ (232 vnt.), o trečiąją užėmė „Citroen“ (230 vnt.), teigiama pranešime spaudai.
Sausio-kovo mėnesiais populiariausi asmeninės paskirties (M1) modeliai Lietuvoje buvo „Mitsubishi Colt“ (82 vnt.), „Škoda Octavia“ (78 vnt.) bei „Nissan Qashqai“ (77 vnt.), o tarp lengvųjų komercinių transporto priemonių (N1) pirmavo „Ford Transit“ (89 vnt.). Latvijoje analizuojamu periodu vienvaldis asmeninių automobilių rinkos lyderis buvo „Volkswagen Golf“ (181 vnt.), artimiausius persekiotojus „Mazda 6“ (88 vnt.) ir „Hyundai i30“ (51 vnt.) aplenkęs daugiau nei du kartus. Lengvųjų komercinių modelių kategorijoje čia taip pat pirmavo „Ford Transit“ (59 vnt.). Estijoje daugiausiai pirkėjų dėmesio irgi sulaukė „Volkswagen Golf“ (105 vnt.), tačiau čia jo persvara buvo kur kas trapesnė, nes „Škoda Octavia“ (99 vnt.) ir „Hyundai Getz“ (96 vnt.) atsiliko mažiau nei dešimčia automobilių. Tarp lengvųjų komercinių modelių Estijoje pirmavo „Peugeot Bipper“ (41 vnt.).
2009 m. sausio-kovo mėnesiais Baltijos šalyse iš viso įregistruota 7030 naujų lengvųjų automobilių, t.y. 69 proc. mažiau nei atitinkamu laikotarpiu 2008 m. (22’822 vnt.). Bendroje Baltijos šalių rinkoje pirmavo „Volkswagen“ markė (882 vnt.), nukarūnavusi ilgalaikę regiono lyderę „Toyota“. Antrąją vietą užėmė „Ford“ (642 vnt.), o trečioje liko jau minėtoji „Toyota“ (550 vnt.). Baltijos šalyse populiariausi asmeniniai modeliai buvo „Volkswagen Golf“ (357 vnt.), „Škoda Octavia“ (212 vnt.) ir „Mazda 6“ (152 vnt.), o tarp lengvųjų komercinių automobilių pirmavo „Ford Transit“ (162 vnt.).
2009 m. pirmąjį ketvirtį Lietuvai teko 32 proc. bendros Baltijos šalių automobilių rinkos. Latvijos dalis sudarė 24 proc., o Estijos – 44 proc.
