Šį teiginį VŽ patvirtino po sunkių įmonių bankrotų atsigaunantys verslininkai. Sulaukę sunkmečio pabaigos jie vėl ketinasi imtis verslo.
Gedimino Jono Marozo UAB Statybos ir projektavimo centras į bankrotą nustūmė rangovai, už darbus atsiskaitę ne pinigais, o butais. Kadangi butai buvo neįrengti, jų nebuvo įmanoma nei nuomoti, nei parduoti, o įrengti neturėjo iš ko.
Šiandien p.Marozas pasakoja likęs bedarbis, kurio duris varsto antstoliai, buvę darbuotojai įtarinėja sukčiavimu, o partneriai ir bankai įtraukė į vadinamuosius juoduosius sąrašus.
„Išvažiuoju pas pažįstamus į Vokietiją ieškotis darbo. Pasiūlysiu projektavimo darbų paslaugas, o vėliau žiūrėsiu – gal čia, vietoje, bus galima atidaryti jų filialą“,– svarsto G.J.Marozas.
Jo nuomone, Lietuvoje bankrotas nėra naujo kelio pradžia. Atvirkščiai, bankrutavusios įmonės savininkas prilyginamas nusikaltėliui. Daugybė piktų žmonių, neatsižveldami nei į laikus, nei į bankroto priežastis, tik skuba kaltinti, kurpia skundus įvairioms institucijoms.
Eksperto nuomonė
Saulius Žilinskas, UAB „Creditreform Lietuva“ direktorius, mano, jog Lietuvoje per greitai viskas keičiasi, tad bankrotas neturėtų ilgam įsiminti ir lemti žmogaus ateities.
„Iš asmeninės patirties galiu pasakyti, kad kiekvienas bankrotas yra pamoka. Nors antrą kartą pradėtas verslas statistiškai būna sėkmingesnis, ne visi, patyrusieji nesėkmę, ryžtasi imtis veiklos iš naujo“, – sakė VŽ S.Žilinskas.
