„Apžvelgus 60 savivaldybių šilumos kainas, akivaizdžiai matyti, kad katilinės, išgaunančios šilumos energiją iš biokuro, šilumos energiją vartotojams tiekia žymiai pigiau“ , – teigia PMSA vadovas Rytis Kuliešis.
Jo teigimu, UAB „Šilalės šilumos tinklai“, šilumą išgaunantys kūrendami tik biokurą, šilumos energiją išgauna beveik trečdaliu pigiau nei šilumos tinklai, kurie naudoja dujas arba mazutą.
Privačių miškų savininkų asociacijos (PMSA) vadovo Ryčio Kuliešio teigimu, valstybė turi imtis konkrečių veiksmų šiems tikslams įgyvendinti:
„Privačių miškų savininkai gali tiekti daugiau medienos kuro įvairių miestų šilumos tinklams, tai ne tik skatintų vietinių miškų savininkų verslą, bet kartu ir atpigintų šilumą jos vartotojams. Apskaičiuota, kad vietoje dujų ar mazuto renkantis biokurą šilumos kilovatlandė atpinga 5 ct arba 20 proc.“, – sakė R.Kuliešis. Jo teigimu, šiuo metu apie 2 mlrd. litų išleidžiamų kasmet importuojamam kurui liktų Lietuvoje.Privačių miškų savininkai gali tiekti daugiau medienos kuro įvairių miestų šilumos tinklams, tai kartu ir atpigintų šilumą jos vartotojams.
Šilumos tinklai yra savivaldybės įmonės, todėl ir kurą šilumai išgauti renkasi savarankiškai. Tačiau įvairios aukštesnės valstybės institucijos turėtų realiai įgyvendinti biokuro plėtros programą. Ekspertų teigimu, Lietuvos medynuose kasmet priauga iki 7 mln. kubinių metrų medienos, o visiškai užtikrinti visos šalies šilumos ūkius vietiniu kuru užtektų pusės to kiekio. Visai būtų atlikta be žalos gamtai, vykdant darnų ir subalansuotą miškų ūkį.
Pagal šiais metais patvirtintą Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą, numatyta, kad 2020 metais 60 proc. centralizuotai tiekiamos šilumos turėtų būti pagaminama iš biokuro. Tačiau tai dėl įvairių priežasčių gali būti neįgyvendinta.
PMSA duomenimis, dabar apie 18 procentų centralizuotais tinklais tiekiamos šilumos yra išgaunama deginant būtent biokurą. R.Kuliešio teigimu, iki 2020 metų šį skaičių būtų galima padidinti tris kartus.
