Ispanija taps ketvirtąja euro zonos šalimi, kuriai bus sutekta ES finansinė pagalba. ES planuoja šaliai skirti apie 100 mlrd. eurų, t. y. 10 proc. BVP. Paskola taikoma bankų sektoriui ir bus suteikta Ispanijos vyriausybei. Ši suma turėtų būti pakankama, kad būtų išvengta Ispanijos bankų sistemos sąstingio. Tarptautinio valiutos fondo (TVF) skaičiavimais, reikėtų apie 40 mlrd. eurų, kad būtų sustiprinta bankų kapitalo bazė. Kol kas nepatvirtintos paskolos sąlygos, tačiau pastaroji bus suteikiama išskirtinai bankų sektoriui restruktūrizuoti ir vyriausybės nuosavybės dalies šiame sektoriuje padidinimui.
Atviras klausimas išlieka, kokia bus paskolos forma, kadangi paskolos, suteiktos iš Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) neturi pirmumo palyginti su vyriausybės išleistomis obligacijomis. Tuo tarpu paskola, suteikta per Europos stabilumo mechanizmą (ESM) turi pirmumo teisę, kas nustumtų į antrą eilę esamus Ispanijos obligacijų savininkus.
Pirmadienį rinkose vyrauja geresnės nuotaikos, indeksai kyla Azijoje, o ateities sandoriai rodo kilimą Europoje ir JAV biržose, naftos kaina pakilo 2 proc., o euras brangsta dolerio ir jenos atžvilgiu. Optimizmo investuotojams įkvėpė geresni negu tikėtasi Kinijos eksporto duomenys. Sekmadienį paskelbta, kad Kinijos eksportas gegužę augo 15,3 proc., palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, nors buvo tikimasi 7,1 proc. augimo.
