Dabar mokesčio tarifas svyruoja nuo 0,01 proc. iki 4 proc. Siūloma, kad maksimalus mokestis būtų 1 proc.
„Priėmus naujos redakcijos Žemės mokesčio įstatymą, pasikeitė žemės mokesčio tarifo dydis – vietoje buvusio vieningo 1,5 procento, viršutinė žemės mokesčio tarifo riba pakelta iki 4 procentų. Tokie drastiški pokyčiai, kai žemės vertės skaičiuojant žemės mokesčio bazę pakilo iki keliolikos ir daugiau kartų ir dar mokesčio tarifo dydžiai pakilo kelis kartus, kelia daugelio žemės mokesčio mokėtojų susirūpinimą dėl galimybių pakelti tokią padidėjusią žemės mokesčio naštą, juo labiau, kad, remiantis priimtais savivaldybių tarybų sprendimais dėl žemės mokesčio tarifų nustatymo 2013 m., akivaizdu, jog savivaldybės nustatė labai skirtingus mokesčio tarifus atitinkamos paskirties žemei. Pažymėtina, kad žemės mokestis ženkliai padidės ne vienoje, o daugelyje savivaldybių“, – rašoma aiškinamajame projekto rašte.
Pritaikius maksimalius ar artimus jiems (t. y. 2, 3, 4 proc.) žemės mokesčio tarifus, žemės mokesčio dydis viršys daugumos žemės savininkų gaunamas metines pajamas, – rašoma rašte.
Naujos redakcijos Žemės mokesčio įstatyme įrašyta, kad maksimalus tarifas bus taikomas tik apleistos žemės savininkams. Tačiau, pasak dokumento, kai kuriose savivaldybėse buvo nustatyti maksimalūs tarifai ne tik apleistai ar nenaudojamai žemei, bet ir konservacinės paskirties (pvz., Pakruojo raj.), naudingųjų iškasenų (pvz., Ukmergės raj., Kelmės raj.), visuomeninio naudojimo (pvz., Pakruojo raj.), mėgėjų sodų (pvz., Rietavo raj.) ir kt. žemei.
„Remiantis VMI ir VĮ Registrų centro duomenimis, virš 85 proc. žemės mokesčio mokėtojų sudaro fiziniai asmenys nuosavybės teisėmis valdantys įvairios paskirties žemės sklypus. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis šalies ūkyje 2012 m. IV ketv. sudarė 1730 Lt, tai per metus apie 20 tūkst. Lt. Pažymėtina, jog pritaikius maksimalius ar artimus jiems (t. y. 2, 3, 4 proc.) žemės mokesčio tarifus, žemės mokesčio dydis (absoliučiais skaičiais) viršys daugumos žemės savininkų gaunamas metines pajamas“, – rašoma rašte.
Tuo metu parlamentaras Bronius Bradauskas pasiūlė sustabdyti naujo įstatymo galiojimą ir grįžti prie seno įstatymo.
„Kad mes mokesčių pagalba nuvarytume prasčioką nuo žemės“, – sakė Seimo narys. Pasak jo, neteisinga žmones versti išlaidauti ten, kur nereikia jokių išlaidų. Piliečiai esą bus priversti parduoti žemę, jei jiems bus taikomas didelis mokesčio tarifas, pavyzdžiui, 3 ar 4 proc.
„Negalima plėšti iš žmonių to, ko jis neturi“, – sakė B.Bradauskas.
Jo teigimu, žemės mokestis turėtų būti skaičiuojamas priklausomai nuo žemės našumo.
Po pateikimo Seime pritarta B.Bradausko siūlymui.
