„Viską padarėme patys – patys pagaminome modulius, patys sumontavome, patys paleidome jėgaines. Saulės modulių jėgainė Bulgarijoje - pirmas ir didžiausios apimties lietuviško kapitalo projektas atsinaujinančios saulės energijos srityje“, – įmonės darbo rezultatais džiaugėsi jos generalinis direktorius Tomas Barakauskas.
Investicijos į 1,5 megavato (MW) lietuviškų saulės modulių elektrinę siekia 2,5 mln. eurų (8,6 mln. Lt).
 |
| Šarūno Mažeikos/BFL nuotr./RRT direktorius Tomas Barakauskas |
„Kol visi Lietuvoje apie saulės energetiką, kaip apie krepšinį ir ekologiją, tik kalba, mes jau demonstruojame nebe idėjas ir planus, o apčiuopiamus rezultatus ir jau įvykdytas aukščiausios kokybės lietuvių gamintojų produkto investicijas užsienyje”, - palygino „Precizika” vadovas.
T.Barakauskas neslėpė, kad įgyvendindama saulės jėgainių projektus Bulgarijoje, „Precizika“ siekia ne tik parodyti įmonės galimybes, atkreipiant potencialių užsakovų dėmesį, bet kartu ir uždirbti, parduodant elektros energiją.
„Precizikos“ gaminamas „Solet” saulės modulis esą atsiperka per septynerius metus, paskui jau generuojamas tik pelnas.
- „Precizikos“ siekis įsitvirtinti eksporto rinkose eilinį kartą patvirtina taisyklę, kad savame krašte pranašu nebūsi?
- Su savo galimybėmis Lietuvos rinkai esame tiesiog per dideli. Mūsų gamyklos metinis projektinis pajėgumas siekia 65 MW. Tuo metu Lietuvoje bendras saulės energetikos sektorius ribojamas 10-čia MW. Tokią maksimalią saulės elektros kvotą yra nustačiusi valstybė. Pagaminti tokios galios saulės modulių mums reikštų viso labo dviejų mėnesių darbą, todėl natūralu, kad ieškome eksporto rinkų.
Norėtume, kad mūsų gaminami saulės moduliai užimtų 40-50 proc. namų rinkos. Tačiau bendrame įmonės pajėgumo kontekste tai viso labo sudarytų 1 proc.
Tačiau tikrai nenorime atspindėti patarlės, kad batsiuvys be batų. Nors Lietuva maža, tai vis dėlto yra namų rinka, todėl ją gerbiame ir norime turėti savo vietą. Laukiame, kada bus pradėti skelbti konkursai Lietuvoje statyti saulės jėgainių parkus, tada būtinai siūlysime savo paslaugas. Norėtume, kad mūsų gaminami saulės moduliai užimtų 40-50 proc. namų rinkos. Tačiau bendrame įmonės pajėgumo kontekste tai viso labo sudarytų 1 proc.
Mažesnės apimties projektams turime dukterinę įmonę „Solet Technics“, kuri suinstaliuoja „Precizikos“ gaminamus saulės modulius ant individualių namų stogo ar laukuose – teikia visą aptarnavimo paslaugų spektrą ir garantijas.
Kalbant apie patirtį, Lietuvoje nėra gamintojo, kuris būtų suinstaliavęs daugiau saulės modulių nei mes, kad kaip projektų vykdytojas būtų įdiegęs bent jau 1 MW.
- Ar norėdami gauti teisę statyti saulės energijos jėgainę Bulgarijoje, irgi turėjote dalyvauti nacionaliniame konkurse?
- Ten nacionalinių konkursų nėra. Valstybės teritorija padalyta zonomis, kuriose numatyti tam tikri galingumai, išbarstyti per visą šalį, kad būtų tolygus tinklo apkrovimas. Bulgarijoje turime partnerius, kurie aplikavo į tą galingumą ir gavo teisę plėtoti jėgainę.
- Oficialiai pirmąjį saulės modulį „Precizika“ pagamino 2011-ųjų liepą. Nepraėjo nė metai, o jau didžiuojatės gana svariais pasiekimais. Kaip pavyko taip spurtuoti?
- Kelią į gamybą pradėjome nuo industrinės laboratorijos, kurioje kuriame naujas technologijas, saulės modulio gamybai reikalingus pagrindinius komponentus. Šį darbą pradėjome 2008 metais ir tęsiame iki šiol.
Pirmoji lietuviška industrinė saulės modulių surinkimo linija atidaryta pernai liepos 7-ąją. Kelis mėnesius po to dirbome bandomuotu režimu, spalį atlikome gamyklos priėmimo testą, o iki metų galo saulės modulius jau gaminome pilna apimtimi. Todėl patys sau sakome, kad gamykla pradėjo dirbti nuo šių metų sausio 1 dienos.
- Ir jau spėjote įgyti reputaciją, kuri padarė įspūdį bulgarams? Juk pirkti katės maiše niekas nenori.
- Mes iš naujo nekūrėme gamyklos – pirkome patikrintą technologiją iš kompanijos 3S (Swiss Solar Systems), priklausančios didžiuliam šveicariškam koncernui „Meyer Burger“ kuris, mano giliu įsitikinimu, yra vienas iš lyderių saulės energetikos gamybos industrijoje.
Mūsų gamyklai buvo perduota technologija, apmokytas personalas, gamykla sertifikuota pagal aukščiausios kategorijos Vokietijos laboratorijų standartus. Todėl pats produktas irgi yra pačios aukščiausios kokybės – tikrai ne katė maiše. Pernai „Solet“ modulis Lietuvoje buvo išrinktas metų gaminiu.
 |
| Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Saulės modulių surinkimo linija |
Be to, ir pati „Precizika“ gali pasigirti giliomis tradicijomis, nes nuo pat 1967 metų dirbo su pažangiomis inžinerinėmis technologijomis. Turime ir personalą, ir ilgametę patirtį. Šis kokteilis leidžia drąsiai eiti į užsienio rinkas, nes didžiuojamės tuo, ką turime. Klientai gali apsilankyti gamykloje ir savo akimis išvysti, ką ir kaip gaminame. Atvirumas sukelia pasitikėjimą.
Saulės elektrinė statoma be vieniems metams – tai ilgalaikis projektas. Dėl vadinamojo galios mažėjimo arba degradacijos savo gaminiui suteikiame 25 metų garantiją. Užtikriname, kad modulio galia per 15 metų nesumažės daugiau nei 10 proc., per 25 metus - daugiau nei 20 proc.
Jei atsitinka taip, kad kas nors sugenda ir reikia keisti, labai svarbu, kad gamintojas, pardavęs produktą, gyvuotų taip pat ilgai, kiek pats modulis. Visoje jėgainėje moduliai turi būti tokie patys, negalima keisti į kitokio galingumo ar konfigūracijos.
- Skelbiama, kad „Precizika” yra pirma, naujausia ir vienintelė saulės modulių gamykla Baltijos šalyse. Su kuo konkuruojate?
- Iš esmės su visu pasauliu, tačiau nemanome, kad kinų gamintojai yra mums konkurentai. Nepaslaptis, kad išgauti kokybę kinams sekasi gana vidutiniškai, jei ne visai prastai. Baigę gamybą, kiekvieną modulį detaliai testuojame, matuojame galingumą, peržiūrime technologinius parametrus, išduodame techninį pasą. Jei koks nors klientas norėtų pasitikrinti savo pirktą saulės modulį, tikrai nepagailėsiu laiko ir energijos parodyti, už kokį gaminį jis sumokėjo.
Kalbėdamas su klientais visada prašau – prieš pirkdami gaminį gerai pagalvokite, juk kalba eina apie 25 metus.
Aišku, yra patikimų tarptautinių gamintojų, kurie produkciją gamina Kinijoje. Tačiau jie akylai prižiūri gamybos procesą, užtikrina technologinius parametrus, investicijas, darbo sąlygas ir pan. Tokių gamintojų mes nebijome, nes konkuruojame lygiomis teisėmis, žaidžiame pagal tas pačias taisykles. O su, vadinkime, „garažiniais“ net nėra prasmės konkuruoti, nes jų gamybos sąnaudų struktūra tiesiog juokinga: algos tiems vargšams išnaudojamiems kinams iš esmės nemoka, valstybė gamintojams padengia elektros išlaidas, galų gale, neaišku, kokius komponentus jie naudoja. Tačiau JAV jau uždarė kinams savo saulės modulių rinką, Europa irgi planuoja uždaryti.
Kalbėdamas su klientais visada prašau – prieš pirkdami gaminį gerai pagalvokite, juk kalba eina apie 25 metus. Jei šiandien sutaupysime 5-15 proc. – tai niekis palyginti su tuo, ką galite prarasti, jei modulis ims degraduoti po dvejų trejų metų.
- Kodėl rytų europiečiui ar tam pačiam lietuviui turėtų apsimokėti pirkti jūsų saulės modulius, o ne, tarkime, tiesiai iš Vokietijos?
- Esame nauji, turime labai modernią įrangą, todėl pagal savo gamybos apimtis klientui galime pasiūlyti geresnes kainas nei jie. Be to, savo regione esame vieninteliai, todėl geriausiai pasiekiami – sutaupome transportavimo išlaidų, o tai mažina ir gamybos sąnaudas.
Tačiau bene vienas svarbiausių dalykų tas, kad iš esmės joks kitas gamintojas regione negali klientui pasiūlyti tokių garantijų ir aptarnavimo sąlygų kaip mes. Paimkite garantiją iš Londono, Roterdamo biržos ar iš Kinijos – kada prisišauksite pagalbos? O mes pagal savo geografinę padėtį regione esame visai po ranka.
- Kas yra pagrindiniai jūsų klientai, į kokius segmentus taikote?
- Na, yra keli pagrindiniai saulės modulių taikymo būdai. Pirmas toks kaip Bulgarijoje, kur pastatėme jėgainę. Ji veikia kaip elektros generatorius: gamina elektros energiją ir tiekia ją į tinklą. Pagal valstybės politiką nustatyti saulės energijos supirkimo tarifai leidžia šiai technologijai išgyventi rinkoje.
Šiuolaikinis ūkininkas rūpinasi naujomis technologijomis, priima sprendimus, kaip modernizuoti ūkį, pradedant nuo darbo įrankių, baigiant saulės jėgainėmis.
Antra veiklos sritis – individualūs užsakymai, pavyzdžiui, kai klientas saulės modulį nori pasistatyti ant namo stogo. Tai ypač efektyvu tais atvejais, kai iki žmogaus atvesti elektros energiją labai brangu. Europoje tai pasitaiko retai, nes skirstomasis tinklas intensyviai plėtojamas jau beveik šimtą metų, todėl laidelį atvesti iki kokio nors kaimo problemų nekyla. Tačiau net ir Lietuvoje yra vietovių, kur labiau apsimoka statyti saulės modulius nei tiesti liniją. Kitose šalyse, pvz. Balkanuose, kur stūkso kalnai, atvesti elektros tinklą kartais būna ypač brangu, todėl kur kas ekonomiškiau įsirengti autonominę sistemą – saulės modulis ir akumuliatorius.
Trečias potencialus mūsų klientas – ūkininkai. Jie vis dažniau pagalvoja apie saulės energiją kaip apie tam tikrą savo tiesioginės ūkinės veiklos papildą. Įsirengęs saulės modulių parką ūkininkas priklauso ne tik nuo derliaus, bet ir nuo kitų veiklų, kurios sunkesnius laikotarpius padeda išgyventi sėkmingiau.
Lietuvos ūkininko portretas šiandien visai nepanašus į tą, koks buvo prieš dvidešimt metų. Šiuolaikinis ūkininkas rūpinasi naujomis technologijomis, priima sprendimus, kaip modernizuoti ūkį, pradedant nuo darbo įrankių, baigiant saulės jėgainėmis.
Ir paskutinis klientų segmentas – tai žmonės, kurie tiesiog gyvena žalia idėja: jie nesavanaudiškai mąsto apie ateitį, apie tai, kaip gyvens jų vaikai. Gražu.
- Kiek pinigų turėčiau laikyti užanty, kad jau galėčiau bent pagalvoti apie saulės modulį ant savo namo stogo?
- Savo poreikiams tenkinti užtektų maždaug 3-6 kilovatų (kW) galios jėgainės. Jei kalbėtume apie jėgainę ant stogo, kuriai nereikia statyti konstruktyvo, reikėtų orientuotis, kad kiekvienas sumontuotas vatas atsieitų apie 5 litus. O tada jau dauginkite.
Investicijos turėtų atsipirkti per 5-7 metus, plriklausomai nuo to, kokį kapitalą – nuosavą ar skolintą - naudosite. Po to elektros energija jums kainuos nulį centų.
Įkainių dinamika pastaraisiais metais buvo gana didelė. Dar kokiais 2006-2008 metais tokia instaliacija kainuodavo 3-3,5 euro už vatą (10-12 Lt). Šiandien tik 5 litus. Jei valstybių politika išliks palanki, manau, saulės modulių technologija, augant masiškumui, turėtų dar labiau pigti – tik jau nebe kartais, o procentais. Kaina turėtų artėti link gana psichologiškai patrauklios ribos – euras (3,5 Lt) už instaliuotą vatą ant žemės. Tada saulės energija bus konkurencinga su bet kuo kitu.
Investicijos turėtų atsipirkti per 5-7 metus, plriklausomai nuo to, kokį kapitalą – nuosavą ar skolintą - naudosite. Po to elektros energija jums kainuos nulį centų.
- Sakoma, kad kaip tik dabar labai apsimoka investuoti į saulės jėgaines, nes Lietuvoje saulės pagamintos elektros energijos supirkimo tarifas gana aukštas.
- Taip atrodo tik iš pirmo žvilgsnio. Kalbant apie daugiau nei 1 MW galingumo saulės elektrines, Lietuvoje šiandien nustatytas 1.03 Lt už kilovatvalandę (kwh), o, tarkime, Bulgarijoje – tik 0.85 Lt už 1 kwh. Tačiau tarifų galiojimo terminas Bulgarijoje yra 20 metų, o ne 12-a kaip Lietuvoje. Todėl skaičiuojant atsipirkimą ir investavimo skatinimą, dėl ilgesnio termino Bulgarijoje situacija yra 60 proc. palankesnė. Tiesą sakant, daugelyje Europos šalių tarifų galiojimo terminas yra gerokai ilgesnis nei Lietuvoje.
Šiuo atveju sąmoningai nepainioju mažųjų elektrinyčių iki 30 kw situacijos, nes čia variantų yra begalės. Lyginti vien per tarifų prizmę negalima, nes įvairiose šalyse taikomos skirtingos elektrinės įrengimo kainos subsidijos (per žaliuosius sertifikatus, išmokas už taršos mažinimą ir pan.), ko Lietuvoje nėra.
- Gegužės 25 dieną saulės energijos moduliai ir kolektoriai Vokietijoje pagamino apie 22 gigavatus energijos. Tiek pat, kiek dvi dešimtys atominių reaktorių. Vokietijai nėra lygių visame pasaulyje, tačiau kalbama, kad artimiausiu metu elektros kaina šalyje gali smarkiai padidėti. Paradoksas!
- Didžioji dalis saulės energetikos Vokietijoje jau turėtų būti atsipirkusi, tačiau elektros kaina nemažėja, nes ir toliau investuojama į plėtrą. Mano manymu, apie galimą brangimą kalbama todėl, kad vyksta kova tarp kelių skirtingų energetinių blokų: alternatyviosios atsinaujinančios, atominės, tradicinės energetikos ir dar priedo pramonininkų, kurie dažniausiai yra investavę į atominę arba tradicinę energetiką. Į alternatyviąją daugiau investavusios finansinės institucijos bei naujosios kartos verslininkai, o ne pramonininkai. Todėl natūralu, kad vyskta kova dėl valstybės dėmesio. Kalbos apie brangimą, manau, ištrauktos iš konteksto. Kad atsinaujinantys ištekliai neteks svorio pasaulyje, kalba tradicinės energetikos atstovai, kuriems šis argumentas padeda atlikti lobistinį darbą, siekiant, kad Vokietijos valdžia atšauktų sprendimą uždaryti atomines elektrines. Ten, kur didžiuliai pinigai, verda arši interesų kova.
- Tačiau čekai, atrodo, irgi nusivylę...
- Tačiau tas nusivylimas vyrauja ne tarp investuotojų į saulės energetiką ar vartotojų, o tų įmonių, kurios suskubo steigtis ir teikti saulės modulių suinstaliavimo paslaugas.
 |
| Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Saulės modulių surinkimo linija |
Dėl tam tikros valstybės politikos, saulės energetika Čekijoje buvo labai sparti: per kelerius metus čekai susiinstaliavo daugiau nei 1 gigavatą. Užsakymų mastas – milžiniškas. Tačiau bumui nuslūgus viskas nurimo ir atsistojo į normalų ne revoliucinį, bet evoliucinį kelią. Darbo jėgos nebereikia, pasipylė bankrotai, bedarbystė. Nutiko taip kaip Lietuvoje su plastikinių langų montavimo verslu.
- Rudenį Bulgarijoje atidarysite 1 MW galios saulės jėgainę. Kas po to?
- Labai daug vilčių dedame į Lenkijos rinką. Labai domina Rumunija. Vokietijos rinka labai didelė, tačiau patekti į ją sunku: vokiečiai nacionalistai ir renkasi savo gamintojus. Kalbiesi – šypsosi, tačiau galiausiai rankomis sukirs su savais.
Latviai saulės energetikoje atsilieka nuo Lietuvos, tačiau ten rinka irgi labai maža. Estai neturi subsidijavimo politikos per supirkimo tarifus. Jie dirba pagal skandinavišką modelį: iš parduotų taršos leidimų ir specialaus mokesčio, kurį moka visi kuro importuotojai, valstybė formuoja fondą. Iš jo konkursą laimėjusiai įmonei kompensuoja didelę dalį, gal net 90 proc., saulės jėgainės įrengimo sąnaudų. Likusią dalį investuotojai susigrąžina, energiją parduodami biržoje.
Mums tai įdomu, todėl ketiname apsižvalgyti ir skandinavų rinkoje.
Apie „Preciziką“
* 1967 metais prie Ekspermentinio metalo pjovimo staklių tyrimo instituto (ENIMS) buvo įkurta bandomoji gamykla „Precizika“, kurioje buvo gaminama vienuolikos modelių ir modifikacijų dalijimo mašinos, šešių modelių matavimo-žymėjimo mašinos, apskritinmačiai, automatizuoti komparatoriai, devynių modelių ir modifikacijų matavimo keitikliai. 1991 m. ENIMS Vilniaus filialas reorganizuotas į Valstybinę mokslinę gamybinę įmonę „Precizika“, kuri nuo 1994 m., po privatizavimo, vadinasi mokslinė gamybinė akcinė bendrovė „Precizika“.
Saulės energetika tikintys lietuviai skuba iki metų pabaigos įsirengti saulės energijos jėgainę, mat tokiu atveju jie net dvylika metų valstybės valdomai įmonei LESTO elektros energiją galės pardavinėti po 1,8 lito už kilovatvalandę.
* „Precizika” dalyvauja Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijos ir Ekonomikos augimo veiksmų programos priemonėje „Lyderis LT” ir vykdo projektą „Industrinė technologinė linija naujos kartos saulės elementų modulių gamybai (MODLINE)”. Projekto vertė siekia 14,45 mln. Lt., iš kurių projektui skiriamas 8,67 mln. Lt finansavimas, MG AB „Precizika“ skiriamos lėšos sudaro 5,78 mln. Lt. Projekto įvykdymui finansuojamas vidinių inžinerinių tinklų įrengimas ir fotoelektrinių modulių gamybos linijos įsigijimas.
* Šiandien įmonėje dirba 66 žmonės. Iki metų pabaigos darbo vietų skaičius turėtų išaugti iki 80. Specialistų, dirbančių su saulės moduliais, vidutinis atlyginimas siekia apie 2000 Lt.
* Pernai „Precizika“ gaminamas fotoelektrinis modulis „Solet“ laimėjo “Lietuvos Metų gaminio 2011” aukso medalį mašinų ir įrengimų pramonės grupėje.
* 2010 m. bendrovė „Precizika metrology” pripažinta pažangiausia aukštųjų technologijų įmone.
Tikėtina, kad tarifai mažės
* Saulės energetika tikintys lietuviai skuba iki metų pabaigos įsirengti saulės energijos jėgainę, mat tokiu atveju jie net dvylika metų valstybės valdomai įmonei LESTO elektros energiją galės pardavinėti po 1,8 lito už kilovatvalandę.
* Tokiomis kainomis elektros energija superkama įsirengus iki 30 kilovatų galingumo jėgainę, integruotą į pastatą.
* Galingesnių ar kitaip sumontuotų jėgainių savininkai uždirba sąlyginai mažiau.
* Palankiomis sąlygomis parduoti sugaudytą saulės energiją bus galima ir vėliau, tačiau tikėtina, kad tarifai naujoms elektrinėms nuo 2013-ųjų pradžios vis dėlto gali sumažėti.
* Tokios galimybės kurti saulės modulių parkus atsivėrė po to, kai šalies valdžia įsipareigojo iki 2020 metų 23 proc. sunaudojamos energijos pagaminti iš atsinaujinančių šaltinių ir ši nuostata buvo įtvirtinta įstatymais.
* Šiuo metu šalyje veikia apie 40 saulės energijos jėgainių, tiekiančių elektrą bendrovei LESTO. Tačiau didelė dalis pavienių ūkininkų saulės energiją gaminasi sau.
* Tinkamai prižiūrima mažoji elektrinė gali veikti 20-25 metus.
