Būsto nuomos rinkoje dabar karaliauja nebe savininkai, o jų klientai. Gyvenamojo ploto pasiūla sostinėje ir kituose Lietuvos miestuose gerokai lenkia paklausą. Pastaruosius kelis mėnesius itin sparčiai krentančios nuomos kainos kol kas nežada sustoti.
Šioje rinkoje baigiantys mirtinai nukraujuoti tarpininkai neteko beveik visų klientų, tad kai kurie vaikytis litų ryžtasi net ir nešvariais būdais.
Paklausiausi yra 2 kambarių butai, taip pat gyventojai domisi vieno kambario būstu. 4 kambarių butai yra visiškai nepaklausūs. Nuo praeitų metų gruodžio per šių metų I ketvirtį butų nuomos kainos nukrito apie 30 procentų. Didžiausias kritimas juntamas pastaraisiais mėnesiais, – kalbėjo gyvenamojo nekilnojamojo turto ekspertas Marius Čiulada.
Vilniuje butą norinti išsinuomoti Rita R. LŽ pasakojo, kad dar prieš metus, kai nuomojamų būtų pasiūla buvo gerokai mažesnė už paklausą, rasti skelbimo apie nuomojamą butą nesinaudojant tarpininkų paslaugomis buvo beveik neįmanoma. Tekdavo su jais pasirašyti sutartį ir dar sumokėti 200 litų už tai, kad gautum išnuomojamo būsto savininkų telefonų numerių. „Tačiau garantijų tarpininkai ir tada neteikė: paskambinus jų parduotais numeriais paaiškėdavo, kad butas jau išnuomotas, arba tekdavo stoti į kovą su būriu kitų pretendentų“, – pasakojo Rita.
Pasak merginos, tarpininkų agentūrų padėtis nė kiek nepasikeitė ir šiuo metu, kai jau savininkai kovoja dėl nuomininkų. Rita pasakojo neturinti laiko pati ieškotis būsto, tad vėl nusprendė kreiptis į tarpininkus. Tačiau mergina buvo šokiruota, kai nuvykusi apžiūrėti siūlomo išsinuomoti buto sužinojo, kad savininkas, kurio telefono numerį iš tarpininkų agentūros ji gavo sumokėjusi už „paslaugą“, su tarpininkais neturėjęs nieko bendro ir jų paslaugų tikrai neprašęs, o šie ir patys nesivarginę su juo susisiekti.
„Net smukusioje būsto nuomos rinkoje tarpininkai „iš bado“ lupa po 200 litų iš klientų vien už tai, kad duoda jiems butą išsinuomoti siūlančio žmogaus koordinates, kurias šis paskelbė kur nors internete arba reklamos leidinyje. Patys tarpininkai tiesiog varto skelbimus ir perparduoda juos žmonėms, neturintiems laiko savarankiškai ieškotis gyvenamojo ploto. Nors nuomos kainos nukrito, pačios tarpininkų agentūros vis dar reikalauja iš klientų kosminio 500 litų vienkartinio mokesčio, jei jų „surastas“ butas žmogui tinka. Tiesa, matyt, dėl klientų trūkumo agentūros šį mokestį dabar leidžia sumokėti išsimokėtinai“, – pasakojo mergina.
Itin spartus kainų kritimas fiksuojamas pastaruosius kelis mėnesius ir kol kas nematyti jokių požymių, kad artimiausiu metu būsto nuomos situacija stabilizuosis. Gerokai išaugus butų nuomos pasiūlai, be to, esant neaiškiai finansinei padėčiai, nuomininkai ieško pigesnių variantų arba spaudžia dabartinius būsto savininkus mažinti nuomos kainas. NT rinkos ekspertų nuomone, tai dar labiau skatina nuomos kainų kritimą.
Matoma, kad dabar išsinuomoti būstą norintys gyventojai itin domisi, kokia yra būsto šildymo sistema – vengiama butų su centriniu šildymu, pirmenybė teikiama autonominiam šildymui.
Užsieniečiai išsilakstė
Bendrovės „Ober-Haus“ gyvenamojo nekilnojamojo turto ekspertas Marius Čiulada LŽ tikino, kad absoliučiai visos nuomos sektoriaus kainos ir toliau krinta. Anot jo, anksčiau Vilniuje butų pageidavo gerokai daugiau užsieniečių, o dabar jų beveik nebeliko. Atvykėliai iš užsienio nuomojosi gerus butus miesto centre ir vidutiniškai per mėnesį už juos mokėjo apie 1000-3000 litų ar daugiau. Tuštėja ir pigesni butai, kuriuos nuomojosi iš užsienio atvykę statybininkai ar kiti sezoniniai darbuotojai.
„Ypač juntama, kad sumažėjo nuomininkų iš užsienio, todėl atsilaisvino patys pigiausi objektai. Dėl sunkmečio vietiniai nuomininkai keliasi į pigesnius butus arba derasi su savo būsto šeimininkais. Tokia padėtis nuomos kainas skatina ir toliau kristi“, – sakė jis.
M.Čiulados teigimu, šiandien vieno kambario butą vadinamajame miegamajame rajone galima išsinuomoti vidutiniškai už 600-800 litų per mėnesį, nelygu jo būklė. Tokios kainos rinkoje vyravo prieš gerus 3 metus. Išnuomoti 3-4 kambarių butą šiuo metu itin sudėtinga dėl brangių komunalinių paslaugų. „Didelio buto nuomininkai yra didesnė šeima, arba 2-3 studentai. Tačiau gyvenant tokiame bute, ypač jeigu šildymas yra centrinis, tenka daug pakloti už šilumą – nuomininkai jų vengia, tad ir didesnių butų kainos krinta kiek sparčiau nei mažesniųjų. Tokių butų savininkai linkę mažinti kainas, kad tik butas nestovėtų tuščias“, – dėstė jis. Anot eksperto, artimiausiu metu būsto kainos ir toliau mažės.
Pirmenybė – autonominiam šildymui
Bendrovės „InReal“ tarpininkavimo departamento vadovas Nerijus Valiukonis LŽ tikino, kad šiuo metu tvarkingus 2-3 kambarių butus su baldais metų ar dvejų laikotarpiui nuomojasi jaunos šeimos, turinčios vieną ar du mažamečius vaikus.
Anot pašnekovo, studentai keliese nuomojasi didelius butus arba namo dalį. „Nuomininkai ieško tokio būsto, kuriam nereikia papildomų investicijų. Ypač pageidaujamas autonominis, dujinis šildymas“, – pažymėjo jis.
„Paklausiausi yra 2 kambarių butai, taip pat gyventojai domisi vieno kambario būstu. 4 kambarių butai yra visiškai nepaklausūs. Nuo praeitų metų gruodžio per šių metų I ketvirtį butų nuomos kainos nukrito apie 30 procentų. Didžiausias kritimas juntamas pastaraisiais mėnesiais“, – kalbėjo jis. Jo nuomone, panašios tendencijos turėtų išlikti iki rudens.
Faktai
UAB „Diginet LT“ duomenimis, Vilniuje šiuo metu butai nuomojami vidutiniškai už 29 Lt/kv.m. Pernai kovą butai sostinėje buvo nuomojami už 34 Lt/kv.m. Tokios kainos laikėsi maždaug iki spalio mėnesio, tada jos pradėjo kristi. Per metus nuomos kainos Vilniuje nukrito apie 15 procentų.
Šiuo metu Kaune butai nuomojami vidutiniškai už 17 Lt/kv.m. Tai yra maždaug 7 LT/kv.m mažesni įkainiai nei praėjusiais metais tuo pačiu metu. Per metus butų nuoma Kaune atpigo apie 30 procentų.
Klaipėdos mieste butų nuomos kainos krito apie 25 procentus. 2008 metų kovą nuomos kainos buvo vidutiniškai apie 24 Lt/kv.m. Šiuo metu butai uostamiestyje nuomojami vidutiniškai už 18 Lt/kv.m.
