Mokesčių mokėtojai jau penkiolika metų gelbsti tuos, kurie pasiskolina ir negali grąžinti savo paskolų. Nuo 1998 metų veikia valstybės įmonė „Būsto paskolų draudimas“, draudžianti būsto kreditus ir daugiabučių modernizavimo paskolas.
Jei skolininkas netenka pajamų šaltinio ir nebegali mokėti paskolos, jo paskolą ir turtą iš banko perima „Būsto paskolų draudimas“. Taip komercinis bankas netenka skolininko, juo pradeda rūpintis valstybės įmonė, kitaip tariant, mokesčių mokėtojai, turintys grąžinti komerciniams bankams prasiskolinusių tautiečių paskolas.
Nuo įmonės įkūrimo valstybė komerciniams bankams išmokėjo jau apie 300 mln. Lt. Ateityje teks išmokėti dar apie 100 mln. Lt. Valstybė iš skolininkų dalies pinigų nė nesitiki atgauti.
Sunkmečiu bendrovė padėjo būstą išlaikyti 2800 šeimų: „Ir apie 2 tūkst. jų būstą pavyko išsaugoti.“
„Tikimasi susigrąžinti 60 proc. šių sumų“, – 15min.lt sakė „Būsto paskolų draudimo“ vadovas Marijus Mikalauskas.
Pasak jo, sunkmečiu bendrovė padėjo būstą išlaikyti 2800 šeimų: „Ir apie 2 tūkst. jų būstą pavyko išsaugoti.“
Būsto paskolą imantis ir apsidraudžiantis gyventojas gali susimažinti pradinę įmoką, kurią reikia sumokėti imant paskolą. „Bankas reikalauja 15 proc., o mes reikalaujame 5 proc.“, – sakė M.Mikalauskas.
Tačiau, pasak jo, gyventojai tokia galimybe naudotis neskuba: „Teorinė galimybė tokia yra (mokėti mažesnį įnašą – red. past.), bet rinkoje dabar taip nevyksta. Dvejus metus beveik nėra jokio draudimo.“
Jei neapsidraudę skolininkai netenka pajamų ir negali grąžinti paskolos, tai yra kredito įstaigų, o ne „Būsto paskolų draudimo“ rūpestis.
M.Mikalauskas pateikia Didžiosios Britanijos pavyzdį: ten buvo sukurtas 1 mlrd. Lt fondas, kuris turėjo nupirkti 3 tūkst. šeimų namus.
„Kitaip sakant, už milijardą litų buvo suteikta galimybė 3 tūkst. šeimų gyventi jų būste. Aišku, jie išsireklamavo. Bet ką reiškia 3 tūkst. šeimų ten ir 2 tūkst. šeimų čia? Mes visiškai be reklamos dirbam“, – sakė M.Mikalauskas.
Gyventojų, kurių skolas perima valstybės įmonė, turtas yra išieškomas.
„Pagrindinis išieškojimo šaltinis – įkeistas nekilnojamasis turtas. Išmokoms mokėti bendrovė panaudojo savo sukauptas lėšas iki sunkmečio, valstybės finansavimą bei susigrąžintas lėšas“, – sakė M.Mikalauskas.
Kaip portale 15min.lt jau rašė finansų ekspertas Stasys Jakeliūnas, bankams šių metų pradžioje buvo pasiūlyta prisiimti atsakomybę dėl susiklosčiusios padėties ir padėti bent iš dalies sumažinti finansinę naštą mokesčių mokėtojams, kurią jie patiria dėl nuolatinių finansinių injekcijų į būsto paskolų draudimo įmonę.
„Tačiau jie kategoriškai atsisakė net svarstyti tokius siūlymus“, – aiškino S.Jakeliūnas.
