Bendrovės turtas pernai padidėjo 87,1 proc. ir gruodžio pabaigoje siekė 175,478 mln. litų, teigiama „Būsto paskolų draudimo“ 2010 metų veiklos ataskaitoje.
„Būsto paskolų draudimo“ teigimu, iki 2009 metų pelningai dirbusiai įmonei neigiamos įtakos turėjo prasidėjusi ekonominė krizė, dėl kurios pastebimai sumažėjo gyventojų pajamos ir staigiai krito nekilnojamojo turto kainos. Tai lėmė didelį kreditavimo sutarčių nutraukimo bei draudimo išmokų srautą, užstatų vertės kritimą. Tuo tarpu nekilnojamojo turto ir būsto kreditavimo rinkos sąstingis visiškai sumažino naujų draudimo sutarčių poreikį ir įmonės pasirašomų įmokų pinigų srautus.
Bendrovė pernai pasirašytų draudimo įmokų suma, palyginti su 2009 metais, sumažėjo 17,6 proc. iki 7,103 mln. litų, tuo tarpu draudimo išmokos bankas už gyventojų negrąžintus kreditus išaugo 67,2 proc. iki 76,039 mln. litų. „Būsto paskolų draudimas“ pernai apdraudė tik 65 būsto kreditus, arba 93,2 proc. mažiau nei 2009 metais, įmonė taip pat apdraudė 1 kreditą, skirtą daugiabučiui namui modernizuoti.
Pernai gegužę „Būsto paskolų draudimas“ dvejiems metams pratęsė 2009 metais su komerciniais bankais pasirašytą sutartį, numatančią galimybę laikinai už draudėją mokėti kredito dalį ir palūkanas. Iš viso nuo sutarties su bankais pasirašymo iki praėjusių metų pabaigos „Būsto paskolų draudimas“ yra sudaręs 2338 tokius susitarimus.
„Būsto paskolų draudimo“ veiklos sąnaudos pernai, palyginti su 2009 metais, sumažėjo 37,9 proc. iki 3,81 mln. litų, investicinės veiklos pajamos sumenko 59,5 proc. iki 2,01 mln. litų.
Prognozuojama, kad „Būsto paskolų draudimui“ nepalanki verslo aplinka išliks ir 2011 bei 2012 metais. Bendrovės vadovas Marijus Jūris Mikalauskas šių metų pradžioje žiniasklaidai teigė, kad bendrovė pelningai tikisi pradėti dirbti 2013 metais.
Praėjusių metų pabaigoje „Būsto paskolų draudime“ dirbo 37 darbuotojai (2009-ųjų pabaigoje – 38 darbuotojai).
100 proc. „Būsto paskolų draudimo“ akcijų priklauso Finansų ministerijai.
