Jau dabar jų išduodama penktadaliu daugiau nei prieš metus, o kitais metais šis procesas turėtų dar labiau įsibėgėti, pirmadienį praneša dienraštis „Lietuvos rytas“.
Įsibėgėjanti bankų konkurencija besiskolinantiems teikia vilčių, kad sąlygos ims gerėti kliento naudai, tačiau klientai susidūrė su kita bėda: neįmanoma rasti tinkamo būsto. Be to, pardavėjai jau mano, kad kainos nebekris, todėl nusiteikę laukti, kol jos ims kilti.
„Klientams labai sunku rasti tinkamą būstą. Naujos statybos butų beveik nėra, senos statybos būstų kainos labai nevienodos. Tie, kurie gali būsto nepardavinėti, jo ir neparduoda, nes kainos pasiekė dugną“, – sako „Nordea“ mažmeninės bankininkystės vadovas Jaunius Marinskas.
Tuo tarpu bankininkams galvos skausmo dėl anksčiau išduotų būsto kreditų nemažėja, nes beviltiškų paskolų dalis nemenksta.
Didžiųjų šalies bankų – SEB, „Swedbank“, „DnB Nord“ – indėlis į naujas būsto paskolas nuo ikikrizinių laikų beveik nepasikeitęs. Kartu jie užima beveik du trečdalius rinkos.
Tačiau, palyginti su ankstesniais laikais, į lyderių sąrašą įšoko ir bankas „Nordea“, beveik du kartus padidinęs savo rinkos dalį. Tuo tarpu vienas iš ankstesniųjų paskolų lyderių „Danske“ vis dar lūkuriuoja.
Vidutinis paskolos dydis šiuo metu yra apie 150 tūkst. litų. Tai bene perpus mažiau nei prieš trejetą metų. Mat sumažėjo ir kainos, ir klientai jau ateina į banką sukaupę savo lėšų.
Dauguma paskolų imama eurais. Vidutinė banko marža yra apie 2,4–2,6 proc., tačiau pastaruoju metu ji mažėja.
Tiesa, ji kol kas gerokai didesnė nei prieš sunkmetį, kai maržos buvo kritusios iki maždaug 0,6 proc.
Kitais metais, remiantis įvairiomis prognozėmis, naujų būsto paskolų turėtų būti išduodama daugiau – 150–200 mln. litų per mėnesį. Tačiau to nepakaks, kad visiškai atsigautų statybos.
Šiuo metu būsto paskolų per mėnesį išduodama 4–6 kartus mažiau nei 2008-aisiais.
Šių metų viduryje prasidėjo lėtas atsigavimas. Dabar būstams įsigyti per mėnesį suteikiama apie 100 mln. litų.
Bankų atstovai laukia, kad kitąmet jų vertė pakils dvigubai – iki 150–200 mln. litų.
„Jei ekonomika ir toliau augs, perspektyvos vėl gerės, atsiras ir noras skolintis. Dabar skolinasi tie, kuriems būsto reikia gyventi, o ne spekuliantai. O norinčių pagerinti savo sąlygas daugėja“, – sakė Lietuvos bankų asociacijos vadovas Stasys Kropas.
