„Tiek įmonių turto areštų skaičius, tiek įmonių, kurioms įregistruojami turto areštai, kiekis pastaruoju metu tolygiai krinta. Štai, pavyzdžiui, šių metų liepą buvo 931 įmonė, kuriai įregistruotas turto areštas – tai beveik toks pats skaičius kaip atitinkamą 2008 m. laikotarpį. Minėta statistika rodo, kad turto areštai jau pasiekė lygį, kuris buvo prieš prasidedant ekonomikos krizei“, – teigia kreditų biuro „Creditinfo“ kredito rizikos vadovė Alina Buemann.
Turto areštų pasiskirstymas pagal apskritis išlieka nepakitęs. Pagal santykinį įmonių su įregistruotais turto areštais skaičių paskutinėse vietose yra Tauragės, Utenos ir Marijampolės apskritys. Atitinkamai šios srities lyderės išlieka Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apskritys, kuriose vidutiniškai 8 proc. įmonių turėjo įregistruotų turto areštų.
Sektoriai, kuriuose įregistruojama mažiausiai turto areštų (iki 1 procento), taip pat nepakito ir juos sudarė finansinių, komunalinių ir telekomunikacijų paslaugų sektoriuose veikiančios įmonės. Antrojoje sektorių grupėje, kurioje įregistruojama mažiausiai turto areštų, t. y. iki 5 proc., telkiasi paslaugų, viešbučių ir restoranų bei žemės ūkio sektorių bendrovės.
Didžiausias įregistruojamų turto areštų mažėjimas užfiksuotas pramonės, prekybos, statybos ir nekilnojamojo turto sektoriuose. Tačiau šie su transporto sektoriumi generuoja beveik 80 proc. visų įregistruojamų turto areštų.
„Turto areštų rodikliai nuteikia optimistiškai, tačiau mūsų atlikta sektorių ekonometrinė analizė rodo, kad įmonių situacija išlieka sudėtinga. Beveik 50 proc. įmonių pagal vėlavimo atsiskaityti riziką patenka į aukštos ir aukščiausios rizikos segmentus ir beveik pusė jų turi nepadengtų padelstų įsiskolinimų, įregistruotų turto areštų“, – sako A.Buemann.
