Jis interviu dienraščiui „Verslo žinios“ sakė, kad visoje Europoje naujoji krizė gali tęstis galbūt penkerius metus arba iki tol, kol vyriausybės ir bankai sutvarkys savo turto ir įsipareigojimų santykius. Jo nuomone, eurui išgelbėti geriausias būdas – įvesti bendrus mokesčius ir Briuselyje tvirtinti nacionalinius biudžetus.
„Baltijos šalys neišvengiamai patirs globalios krizės padarinių susilpnėjusių eksporto rinkų ir pabrangusio kapitalo pavidalu, tačiau katastrofos nebenutiks. Galbūt Baltijos augimas sulėtės dvigubai ar net priartės prie nulio, tačiau tikiu, kad antros recesijos nebebus. Regiono laukia labai lėtas ir labai ilgas augimas, o tai truks ne keletą pusmečių, o mažiausiai keletą metų“, – sakė M.Jacobsenas.
Kita vertus, anot jo, Baltijos šalims pasisekė, kad jose dominuoja Graikijos ar Pietų Europos vyriausybių skolų praktiškai neturintys Skandinavijos bankai.
Pasak jo, opiausia problema yra Graikija – jos klausimą reikėtų išspręsti kuo skubiau.
„Tam reikėtų arba milžiniško ES ryžto ir pastangų, arba šalies bankroto. Taip, Graikijos bankrotas turėtų sunkių padarinių, ypač šios šalies vertybinių popierių turintiems Vokietijos ir Prancūzijos bankams, tačiau netgi toks „atsakymas“ leistų rinkoms geriau matyti padėtį ir ateitį nei dabartinė nežinia“, – teigė analitikas.
Klausiamas, ar verta Lietuvai siekti euro, ekonomistas teigė, kad „pastangos atitikti euro kriterijus yra sveikintinos, o sprendimą bus galima priimti daug palankesniu metu“.
