„Aš skeptiškai žiūriu į prognozes, kad Lietuva 2014, 2015 ar 2016 metais galėtų įsivesti eurą. Tačiau ne todėl, kad Lietuva nesugebėtų atitikti formalių kriterijų eurui įsivesti“, – interviu „Lietuvos rytui“ sakė L.Christensenas.
Jo teigimu, krizės apimtos euro zonos šalys nenorės priimti valstybės, kuri dar neseniai balansavo ant bankroto slenksčio.
„Vertinant Lietuvos galimybes reikia turėti galvoje, kokia krizė dabar apėmusi euro zoną. Kad į ją patektume, reikia, kad pritartų visos euro zonos šalys. Bet keletas šalių labai bijo priimti naujokes, kurios ateityje gali prisidaryti rimtų bėdų ir kurioms gali prireikti finansinės paramos. Skeptiškai nusiteikusios Vokietija, Olandija, Suomija. Jos – pirmūnės, jų finansai tvarkingi. O Lietuva – šalis, kurios finansus buvo ištikusi didelė netvarka. Akivaizdu, kad – teisinga tai ar ne – pirmūnės nelabai norės matyti Lietuvą euro zonoje“, – sakė jis.
Jis kalbėjo, kad tolesnį Lietuvos atsigavimą skatins eksportas, tačiau, jo nuomone, reikia siekti, kad ir toliau ekonomiką augintų eksportas, o ne paskolos.
„Kai augimą lemia eksportas ir produktyvumas, jis būna tvarus. Būtent todėl šiandien esu daug labiau patenkintas Lietuvos padėtimi nei 2007-aisiais. Tada augimas buvo didesnis, bet buvo akivaizdu, kad griūtis neišvengiama. Geriau 4 proc. augimas dėl eksporto nei 7-10 proc. augimas imant paskolas. Dabar Lietuva yra viena greičiausiai augančių Europos Sąjungos šalių“, – sakė jis.
Kita vertus, jis prognozuoja, kad pasaulyje turėtų sulėtėti gamyba, o tai paveiks ir Lietuvos eksportą.
„Tai ne griūtis, o pasaulio reakcija į pabrangusią naftą, augančią infliaciją, mažesnes valstybių išlaidas ir žemės drebėjimą Japonijoje. Visa tai sukėlė šoką, kuris bus justi kitus tris metų ketvirčius ir stabdys augimą. Viskas bus gerai, jeigu nepadarysime kvailysčių“, – sakė jis.
