Pirmojo 2011 m. pusmečio Latvijos ekonomikos augimas buvo spartesnis nei prognozuota, tad šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP) prognozės padidintos nuo 3,3 iki 3,9 proc., nors ir antrąjį šių metų pusmetį ekonomikos augimas nežymiai lėtės.
Globalios ekonomikų lėtėjimo tendencijos turės gana stiprią įtaką Latvijos ekonomikai. Todėl kitų metų BVP prognozes bankas mažina nuo 3,8 iki vidutiniškai 2,8 proc.
Spartų ekonomikos atsigavimą pirmąjį pusmetį lėmė eksportas, palaipsniui atsigaunanti vidaus paklausa ir teigiamas žemos bazės efektas. Spartėjo ir infliacija. Tai nulėmė išoriniai veiksniai bei netiesioginių mokesčių didinimas.
Antrąjį šių metų pusmetį buvo stebimos jau stabilesnės vartojimo kainų tendencijos, kurios atitinka ankstesnes šių metų prognozes. Išorinių veiksnių poveikis Latvijoje ateinančiais metais teigiamai veiks vartojimo kainų tendencijas. Įvertinus tai, kad mokesčiai nebus didinami, o augimas lėtės, infliacija sudarys apie 2,9 proc. (anksčiau prognozuota apie 3,4 proc.).
Einamosios sąskaitos balansas pirmąjį šių metų pusmetį išliko teigiamas, tačiau tai lėmė teigiami tiek privačių asmenų, tiek Europos Sąjungos struktūrinės paramos einamieji pervedimai.
Tuo metu užsienio prekybos balansas ir toliau išliko neigiamas. Eksporto augimo lėtėjimas neigiamai paveiks einamąją sąskaitą ir deficitas vidutiniu laikotarpiu, tikėtina, didės, tačiau atitiks sparčiau augančių ekonomikų lygį – apie 5 proc. BVP.
Kita vertus, toliau blogėjantis užsienio prekybos balansas rodo, kad struktūrinės Latvijos ekonomikos problemos išlieka. Atsigavus vidaus paklausai išorinis šalies nesubalansuotumas ir vėl pradės didėti. Tai patvirtina, kad ekonomikos priklausomybė nuo eksportuojančios pramonės nėra pakankama.
Iš tiesų pramonė Latvijoje sudaro mažiausią dalį BVP palyginus su kitomis Baltijos ekonomikomis (sudaro apie 11 proc. BVP). Be to, didelė eksporto priklausomybė nuo santykinai žemą pridėtinę vertę generuojančių šakų (tokių, kaip medienos pramonė) mažina tvarios ir subalansuotos ekonomikos raidos perspektyvą.
