LAT nusprendė, kad darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą arba sudarytą ilgesniam laikotarpiui nei 6 mėnesiai darbo sutartį, jei paskutinius du mėnesius negauna atlyginimo ar jo dalies.
Tą padaryti darbuotojas galės nepranešęs apie išėjimą iš darbo prieš 14 darbo dienų. Tai yra, galės palikti darbo vietą iškart, kai tik sugalvos tą padaryti.
Statybų bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis džiaugiasi tokiu LAT sprendimu .
„Mano nuomone, kiekvienas darbuotojas turi ne tik teisę, bet ir privalo gauti atlygį. Jeigu įmonės turi laikinų sunkumų, tai jos pirma ir turi rūpintis savo darbuotojais. Jeigu tos įmonės iš tikrųjų negali per du mėnesius išspręsti laikinų sunkumų, tie sunkumai, ko gero, nėra laikini“, – 15min.lt sakė A.Avulis.
Kentės statybų sektorius
Statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas aiškino, kad dabar statybų įmonės turės prisitaikyti prie pakeitimų – mat algos čia vėluoja ne dėl statybų įmonių, bet užsakovų kaltės.
Kiekvienas darbuotojas turi ne tik teisę, bet ir privalo gauti atlygį, – sakė A.Avulis.
„Įsivaizduoju, kad organizacijos, kurios patiria nepatogumų, kai institucijos joms laiku nesumoka už objektus, bus kategoriškesnės ir aršiau gins savo interesus rangos sutartyse“, – 15min.lt sakė D.Gedvilas.
Jis pabrėžė, kad daugiausia problemų kyla dirbant su valstybės, o ypač savivaldybės įmonėmis.
„Priežastis, kodėl paprastai statybų sektoriuje vėluoja atlyginimai, yra ta, kad užsakovai neatsiskaito laiku pagal sutartis su statybos įmonėmis. Tai nuo seno tęsiasi. Kai tik prasideda krizė, statybos įmonės negali susikalbėti su užsakovais, kurie finansuojami iš biudžeto ar savivaldybės biudžeto, pastarieji neturi kuo susimokėti už atliktus darbus, suteiktas paslaugas“, – aiškino D.Gedvilas.
Kartais vėluojama atsiskaityti 3 mėnesius. Todėl D.Gedvilas neabejoja, kad dabar darbuotojai bus labiau linkę palikti atlyginimų nemokančias įmones.
„Manau, kad darbo jėgos judėjimas padidės, teismo sprendimas sąlygos darbuotojų kaitą“, – sakė D.Gedvilas.
Statybų sektoriuje vėluoja atlyginimai, nes užsakovai neatsiskaito laiku pagal sutartis su statybos įmonėmis, – tikino D.Gedvilas.
A.Avulis: nesiseka verslas – pripažink
„Hanner“ vadovo teigimu, šis LAT sprendimas gali būti skausmingas savivaldybės įmonėms, kuriose ir pastebima opi algų problema.
„Tie žmonės, kurie dirba savivaldybės įmonėse, visada turi galimybę pereiti į geriau apmokamą darbą privačiose kompanijose, bet jie dėl kažkokių priežasčių to nedaro“, – sakė A.Avulis.
Algų vėlavimo problema aktuali savivaldybės įmonėse. Tačiau, A.Avulio teigimu, privačių įmonių, nemokančių algų, nėra daug.
Toms įmonės, kurios nesugeba sumokėti atlyginimų, laikas pripažinti, kad jos tiesiog nesugeba dirbti.
„Manau, kad toks sprendimas yra teisingas ir požiūris į darbuotojus iš kiekvieno darbdavio irgi turi būti teisingas ir paremtas pagarba. (…) Aš būčiau linkęs palaikyti darbuotojus, nes turi būti labai aiškus teisingumo principas, kad už darbą turi būti atlyginta. Jeigu kažkam nelabai sekasi verslas, tai jis turi labai aiškiai ir konkrečiai tą pripažinti“, – sakė „Hanner“ vadovas.
Tuo metu kiti verslo atstovai prabyla apie tai, kad laikas atrišti rankas ir darbdaviams.
Nori atsisakyti darbuotojų paprasčiau
Pastaruoju metu Lietuvoje daug diskutuojama apie darbo santykių liberalizavimą. Darbdaviai nori turėti galimybę lengviau atleisti ir priimti darbuotoją.
„Jeigu darbuotojas turi teisę tą pačią dieną išeiti iš darbo, tai, manau, kad reikėtų liberalizuoti rinką taip, kad darbdavys galėtų daug operatyviau samdyti ir atleisti žmogų“, – sakė D.Gedvilas.
Laikinai dirbantis žmogus ir dirba prasčiau, – sakė Statybininkų asociacijos prezidentas.
Pasak jo, įmonės norėtų, pavyzdžiui, pasirašyti neterminuotą darbo sutartį su darbuotoju, tačiau žiemą, kai nėra darbo, jam nemokėti atlyginimo. Tačiau dėl to, kad tokios galimybės nėra, paprastai pasirašoma terminuota darbo sutartis.
Ypač tokia tendencija išryškėjo pastarosios finansų krizės metu, kai statybos bendrovės, bijodamos finansinių sunkumų, pradėjo darbuotojus samdyti trumpam, terminuotam laikotarpiui.
„Laikinai dirbantis žmogus ir dirba prasčiau. Terminuotos sutartys nėra panacėja“, – sakė D.Gedvilas.
Lietuvos verslo konfederacijos vadovas Valdas Sutkus aiškina, kad LAT sprendimas yra logiškas, tačiau tai yra darbo santykių liberalizavimo pradžia.
„Aišku, jeigu darbuotojui yra nesumokama, jis neprivalo dirbti nemokamai, bet lygiai taip pat darbdavys, jeigu jis neturi darbo darbuotojui, tai galbūt jis ir tą darbuotoją galėtų atleisti greičiau, o ne per tas ilgas procedūras. Tai būtų logiška“, – sakė V.Sutkus.
Siūlo žiūrėti į kaimynus
Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Jonas Guzavičius taip pat kalba apie tai, kad reiktų palengvinti ir darbavių dalią.
Pavyzdžiui, jei teismas pripažįsta, kad iš pareigų asmuo buvo atleistas neteisėtai, jis yra grąžinamas į pareigas. Tokios praktikos, J.Guzavičiaus teigimu, reikėtų atsisakyti.
Darbo santykiai abiem pusėm turėtų būti šiek tiek liberalesni, – sakė J.Guzavičius.
„Latvijos variantas yra žymiai liberalesnis ir darbdavio atžvilgiu. Jeigu darbdavys nutraukė su darbuotoju sutartį ir teismas pripažino, kad jis neteisėtai nutraukė sutartį, tai į darbą be darbdavio sutikimo darbuotojas negrąžinamas, jam išmokamas trijų mėnesių vidutinis buvęs atlyginimas“, – sakė LPK atstovas.
Jo teigimu, darbdaviui turėtų būti suteikta teisė laisviau rinktis, kokių darbuotojų jis pageidauja.
„Darbo santykiai abiem pusėm turėtų būti šiek tiek liberalesni“, – sakė J.Guzavičius.
