Šią tendenciją atskleidė pirmasis trijų šalių įmonių įsigijimų ir susijungimų rinkos tyrimas Baltijos šalyse, kurį įgyvendino advokatų kontora SORAINEN kartu su verslo dienraščiais „Verslo žinios“ (Lietuvoje), „Dienas bizness“ (Latvijoje) ir „Äripäev“ (Estijoje).
Jo duomenimis, apie įmonės ar verslo dalies įsigijimą svarsto pusė (50 pro.) apklaustųjų, iš jų net 19 proc. turi numatę konkrečius planus šioje srityje.
„Tai rodo, kad vis daugiau Baltijos šalių bendrovių analizuoja įsigijimus kaip verslo plėtros būdą ir neapsiriboja vien natūralaus augimo strategija“, – teigė Laimonas Skibarka, advokatų kontoros SORAINEN partneris.
Tuo tarpu konkrečių įmonės ar verslo dalies pardavimo planų turi 10 proc. įmonių, o 26 proc. svarstytų pardavimo galimybę, jei gautų patrauklų pasiūlymą ar panašiai.
Dažniausiai apie savo verslo ar jo dalies pardavimą svarsto mažos įmonės, kurių metinė apyvarta neviršija 5 mln. eurų. Pasak Laimono Skibarkos, tai galima aiškinti dviem aspektais: „Kadangi ši tendencija žymiai ryškesnė mažesniųjų įmonių segmente, tikėtina, kad smulkieji verslininkai pardavimą vertina kaip galimybę realizuoti įmonės vertę, perleidžiant verslą finansiškai stipresniems rinkos dalyviams. Kita vertus, tai būtų galima vertinti ir kaip Baltijos šalyse besiformuojančią verslo kultūrą, kuomet sukuriamas perspektyvus verslas, kuris vėliau parduodamas arba pritraukiamos finansinės investicijos verslo plėtrai.“
Pasak jo, tai, kad Baltijos šalių bendrovės gana aktyviai svarsto įsigijimus kaip plėtros būdą, sudaro prielaidas rinkos konsolidacijai tam tikruose sektoriuose. Be to, yra nemažai bendrovių, kurios pasiruošę pardavimui ar investuotojų pritraukimui, kas, L.Skibarkos teigimu, leidžia tikėtis aktyvumo įsigijimų ir susijungimų sandorių rinkoje ir ateinančiais metais.
Baltijos šalių įsigijimų ir susijungimų rinkos tyrimas buvo atliktas rugsėjo-spalio mėn., Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje apklausiant apie 150 įvairiuose verslo sektoriuose veikiančių įmonių.
